Vytautas Didysis buvo tas Lietuvos valdovas, kuris savo įžvalga su trupučiu gudrumo sutvirtino, Žalgirio mūšyje apgynė ir išplėtė Lietuvos teritoriją. Anų laikų valstybę menam ne tik mes, lietuviai, tačiau ir daugelis Europos tautų. Šis Didysis kunigaikštis buvo iš tų, kuris pats mėgo apvažiuoti jam priklausančias žemes, nekartą lankėsi ir Alytaus krašte, siuntė laiškus su įvairiais įsakymais ir pavedimais.
Šis automarštutas – tai 85 km kelio pro vietas, kuriose vienu ar kitu metu pabuvojo Vytautas Didysis, vykdamas pro Alytaus kraštą į Trakus ir Vilnių.
Kelionė prasideda Alytuje. Būtina aplankyti Alytaus piliakalnį, ant kurio stovėjusi medinė pilis saugojusi nuo priešų kelią į Trakus. Daugiau įvairių istorijų galima sužinoti 7 Alytaus muziejuose, pamatyti kelias dešimtis įvairių skulptūrų ir paminlklų, pagerbti pirmojo karininko žuvusio Nepriklausomybės kovose atminimą. Nuvykus į Nemunaitį galima pamatyti paskutinį skulptoriaus Vinco Grybo darbą – paminklą „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę”, vieną gražiausių Lietuvos bažnyčių, misionierių kryžių, šventoriuje stovintį grotą, Nemune pūpsantį Klebono akmenį ir greta esantį gamtos paminklą – klintinių tufų atodangą.
Pakeliui į Daugus, Alovėje galima pasigrožėti senute, medine, tačiau iš tolo švytinčiais kryžiais, bažnytėle. Čia buvo įkurti valdovo medžioklės plotai. Daugai pasitinka ne tik spindinčiu ežerų vandeniu, bet ir nuostabiais kelis šimtmečius siekiančiais gatvių labirintais ir vietos įžymybėmis. Anuomet čia Vytautas ne tik rašė laiškus, medžiojo, bet ir paliepė pastatyti pirmąją bažnyčią. Pivašiūnuose (nors Vytauto valdymo laikotarpiu jų dar nebuvo, tačiau šiandienos kelionė be jų neįsivaizduojama) būtina aplankyti stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą, savo amžiumi ir galia nenusileidžiantį Aušros vartų Madonai. Pivašiūnų bažnyčia – vienintelė Lietuvoje klasicistinė bažnyčia, išlaikiusi tokią lotyniško kryžiaus struktūrą, kuriai būdinga išilgintų tūrių ir kryžmos dinamika. Iš Pivašiūnų pasiekiami Raižiai ir Butrimonys – tai Vytauto ištikimųjų karių, totorių, Lietuvos Meka. Šias žemes jiems dovanojo Vytautas. Netoli Raižių mečetės (tai vieni iš kelių šiandien veikiančių musulmonų maldos namų Lietuvoje) dar išlikę Vytautą Didįjį menančios totorių kapinės. Šiemet Raižiuose planuojama atidengti paminklą Vytautam Didžiajam ir Žalgirio mūšiui atminti. Vytautas Didysis mums paliko savo laiškus, o Alytaus krašto totorių bendruomenė į paminklo pamatą įmūrijo laišką ateinančioms kartoms. Prie paminklo taip pat bus ir unikalus laikrodis: jis rodys Raižių ir Griunvaldo, kur vyko Žalgirio mūšis, laiką.
Paskutinis kelionės tikslas – Punia, kur iki šių dienų menamas valdovas. Kaip padėka Vytautui Didžiajam už ypatingą dėmesį Puniai, miestelio bažnyčioje kabo jo portretas. Vytauto laikais statytos bažnyčios vietoje, dabar stovi Šv. Jurgio Nugalėtojo koplytėlė, o netoliese esančiose kapinaitėse galima pasigrožėti senaisiais dzūkiškais mediniais kryžiais. Punioje buvo įsikūrusi viena iš svarbiausių valdovo medžioklės rezidencijų, čia jis mėgo ne tik išbandyti savo akies taiklumą, bet ir poilsiauti. Apie tai kelionės įspūdžiuose po Lietuvą rašė žymusis riteris, diplomatas ir keliautojas Žiliberas de Lanua, paminėdamas kad būtent Punioje rado poilsiaujantį Vytautą Didįjį su šeimyna, kurie čia kasmet praleisdavo nuo trijų savaičių iki mėnesio. Šiandien Punios piliakalnis yra vienas gražiausių ir didžiausių piliakalnių Lietuvoje. Manoma, kad ant jo vyko žymusis Pilėnų mūšis, po keliolikos amžių puikiai perkeltas kompozitoriaus Vytauto Klovos į operos sceną. Atsisveikinus su Punia galima vykti į Birštoną, Trakus ar Vilnių – maršrutais, kuriais anuomet keliavo Vytautas Didysis.
Daugiau informacijos: www.alytus-tourism.lt
Totorių bendruomenė pasitinka Vytauto Didžiojo paveikslą Burtrimonyse, 1930 metai Nuotrauka iš Algimanto Antanevičiaus kolekcijos
pirmas 
Loreta 
Aruna