Šiaurinė Lietuvos dalis yra arti Latvijos. Ši dalis turi daug užslėptų vietų, kurios gali būti pasiektos ir atskleistos smalsių lankytojų.
Žagarė. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1198 m. Žagarė yra vienas atokiausių Šiaurės Lietuvos kampelių su senomis etnokultūrinėmis tradicijomis ir turtingomis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Čia išlikę nuo 16 a. akmenimis grįstos gatvės ir 19a. architektūra.
Žagarės (grafo Naryškino) dvaras. Žagarės miestą puošia grafo Naryškino dvaro kompleksas su angliško stiliaus parku. Klasicistinio stiliaus dvaro rūmai statyti 1836 – 1865 m., pasižymėjo prabanga ir puošnumu. Dvaro sodyboje taip pat išlikę nemažai ūkinių pastatų. Dvaro parkas augalijos įvairove nusileido tik Palangos parkui ir jau daugelį metų – vienas puošniausių ir architektūriniu požiūriu įdomiausių parkų Lietuvoje.
Joniškis. Joniškio miestas įsikūręs Arino ežero vakariniame krante. Miestas minimas nuo 17 a. vid. 1726 m. jėzuitai čia pastatė pirmąją bažnyčią. Dabartinė Joniškio bažnyčia yra viena iš sudėtingiausių liaudies baroko statinių Lietuvoje. Bažnyčios išorėje ypač išsiskiria bokšteliai smailiomis viršūnėmis ir banguotas frontonas, puošnumu pasižymi bažnyčios vidus.
Išvažiavus iš Joniškio link Kryžių kalno, būtinai sustokite pailsėti Audruvio sodyboje. Tai uniklai vieta kurioje ne tik skaniai pavalgysite ir prireikus pernakvosite, bet čia taip pat rasite auginamus žirgus, elnius, danielius ir fazanus. Sužinokite daugiau internete: www.horseaudruvis.lt
Kryžių kalnas. Šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Kryžiai ant šio kalno pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m. XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau buvo plačiai žinomas – tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Dabar Kryžių kalne priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais.
Šiauliai. Šiauliai – Šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs netoli Rėkyvos ežero. Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1236 m. Nuo 19 a. Šiauliai – tai Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir ekonomikos centras. Šiandien Šiauliai didžiuojasi išlikusiu 17 a. renesanso paminklu – šv. Petro ir Pauliaus katedra bei ant jos sienos esančiu Saulės laikrodžiu. Taip pat įžymūs Ch. Frenkelio rūmai, pastatyti 1908 m. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje secesijos stiliaus pastatų. Čia veikia ekspozicija “Provincijos dvaras”.
Pakruojo dvaras. Pakruojo dvaro sodyba pradėta kurti XVIIIa. pab. Barono Vilhelmo fon Roppo iniciatyva ir lėšomis. Tai didžiausia dvaro sodyba statinių skaičiumi Lietuvoje. Dvaro sodybos teritorijoje 43 statiniai, teritoriją sudaro 48,2 ha. Dvaro sodybą juosia vienas išraiškingiausių vėlyvojo klasicizmo peizažinių parkų, pasižyminčiu dideliais erdvės efektais, kuriuose gerai išryškėja dvaro pastatai, įkurtas 1850-1860 m. Pakruojo dvaro sodybą galima vadinti dvaro muziejumi po atviru dangumi. Turistai yra supažindinami su turtinga dvaro istorija,gali aplankyti centriniuose rūmuose esančią puošniausią rūmų patalpą – šokių salę, pasivaikščioti po dvaro parką. Labiausiai atvykstančius traukia pabūti prie vieno iš vertingiausių statinių – 1821 metais statyto ir 2001 metai restauruoto penkių arkų tilto – užtvankos. Nuo šio vienintelio tilto Europoje atsiveria puikus kraštovaizdis.
Biržai. Biržų tvirtovė ir ir joje įsikūręs “Sėlos” muziejus yra tarp tokių svarbių Lietuvos istoriją atspindinčių objektų, kaip Kernavė, Trakai ir Vilnius. Tvirtovę 1575-1589 m. pastatė LDK etmonas Kristupas Radvila Perkūnas. Tvirtovės reprezentaciniai rūmai atstatyti 1988 m. Sklando legenda, kad Kristupui Radvilai iš pradžių nesisekė statybos, tačiau žyniui patarus įmūryti laimingiausius žmones (tai buvo jaunavedžiai), K.Radvila baigė statyti tvirtovę. 1989 m. dešiniajame rizalite, kur buvo kunigaikščių gyvenamosios patalpos, įsikūrė Biržų krašto muziejus „Sėla”, Viešoji biblioteka užima buvusias reprezentacines patalpas. Muziejaus 25 salėse eksponuojami eksponatai, pasakojantys apie krašto istoriją ir kultūrą. Įspūdingiausias eksponatas – nuo 1704 m. švedų sprogdinimo išlikusi pasislinkusi siena.
Rokiškio dvaras. Istoriniuose šaltiniuose Rokiškio dvaras pirmą kartą paminėtas 1499. Grafo I. Tyzanhauzo užsakymu XIX a. pr. rūmai buvo perstatyti klasicizmo stiliumi, šalia jų atsirado akmens mūro oficinos bei kiti dvaro ansambliui priklausantys pastatai. Greta parko buvo įrengtas tvenkinys, pradėtas kurti zoologijos sodas. Parkas dar pagražėjo, kai dvarą paveldėjo K. Tyzenhauzas, pasaulinio garso mokslininkas ornitologas, kuris parke įrengė gamtos tyrimų laboratoriją, šiltnamiuose pasodino daug šiltųjų kraštų augalų.
Dabar Rokiškio dvaro ansamblį sudaro 16 dvaro pastatų, romantiškas parkas, kuriame galima pamatyti aukštaičio valstiečio sodybos statinius: kluoną, klėtis, kalvę, čia perkeltus XX a. 7 dešimtmetyje. Pietinėje oficinoje pristatoma XX a. krašto dailininkų kūryba. Ypač vertinga medžio drožėjo Liongino Šepkos (1907 – 1985) kūrinių kolekcija. Tęsiant tradicijas, ir šiuo metu muziejuje vyksta klasikinės muzikos koncertai, vakarai, susitikimai, menininkų konkursai, plenerai ir prodos.
Kupiškio miestas. Kupiškis – nedidelis Šiaurės Rytų Lietuvos miestas, pavadinimą gavęs nuo Kupos upelės. Miestas yra rajono Savivaldybės administracijos, kultūros ir vietos pramonės centras.
Pirmą sykį Kupiškis paminėtas 1529 m. kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis. 1616 m. Karalius Zigmantas III Vaza pastatė Kupiškyje pirmąją katalikų bažnyčią, kuri vėliau sudegė. 1900 – 1914 m. parapijiečiai su kunigu Janulevičiumi pastatė dabartinę gotikinio stiliaus dvibokštę Kristaus žengimo į dangų bažnyčią. 1781 m. mieste įsteigta pirmoji Lankasterių šeimos mokykla. Kupiškį keliskart nusiaubė gaisrai, tačiau 1873 m. nutiestas Daugpilio – Šiaulių – Liepojos geležinkelis padėjo jam atsigauti ir pamažėle augti.
Palėvenės dominikonų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – iškiliausias krašto sakralinės architektūros paminklas. Tai vienas autentiškiausų iki šiol išlikusių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Bažnyčioje, kuri statyta 1676 m., išlikęs puošnius vėlyvojo baroko altorius, retos formos sakykla, ložės su fundatorių herbais. Vienuolynas istoriją skaičiuoja nuo 17 a. Per pusantro šimto metų jis buvo ne tik Aukštaitijos dvasinis ir kultūros židinys. Nuo 1798 m. jame vykdavo filosofijos ir retorikos studijos, o nuo 1811 m. iš Vilniaus buvo perkeltas ir teologijos kursas tikinčiajai jaunuomenei. 1858 m. vyskupas M.Valančius Palėvenėje į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius.
Noriūnų dvaras. Iki šių dienų išlikę neorenesansiniai Noriūnų dvaro rūmai statyti 19 a. Dvaro ansamblis – architektūros paminklas. Rūmų pagrindinis fasadas – su portiku. Įdomūs kumetyno ir tvarto pastatai: su akmens mūro stulpais, o netinkuotos sienos išpuoštos unikaliomis akmenukų mozaikomis. Itin vertingi du ovalo formos bokštai, sumūryti iš vietinio dolomito. Jie turi romantizmo bruožų, bet kartu primena viduramžių gynybinius bokštus. Noriūnų dvaro parke auga retų introdukuotų medžių.
Panevėžys. Panevėžys įsikūręs šalia Nevėžio upės. Miestas pirmą kartą paminėtas 1503 m. Po kelių metų čia buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 16 a. vid. Panevėžys tapo apskrities centru. 19 a. pab. – 20 a. pr. Panevėžys tapo stambiu regioniniu ekonomikos ir kultūros centru.
Bistrampolio dvaras. Bistrampolio dvaro sodybą 19 a. įkūrė Karolis Bistramas. Iki šių dienų išlikę klasicistinio stiliaus rūmai. Pagrindinį fasadą puošia keturių kolonų portikas. Taip pat išlikę keli ūkiniai pastatai. Dvarą supa didelis parkas. Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose buvo įsikūrusi Melioracijos mokykla.
Pašilių stumbrynas. Pašilių stumbrynas yra Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke. Stumbryno plotas 48 ha. Stumbryne laikomi stambiausi Europos laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai – įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą.
pirmas 
Loreta 
Aruna