Vilniuje gyveno ir kūrė žymūs judaikos mokslininkai, rabinai. Per 700 gyvenimo Lietuvoje metų žydai sukūrė turtingą ir įvairialypę kultūrą. Vilnius buvo vadinamas „Šiaurės Jeruzale“.
1. Lietuvos žydų bendruomenė (Pylimo g. 4)
Tel. +370 5 261 3003, darbo laikas: I–V 10.00–21.00, VI, VII 11.00–18.00
Pastatas statytas XIX a. sandūroje architekto T. Rostvorovskio lėšomis. Čia veikė „Tarbut“ (buv. J. Einšteino) gimnazija. 1989 m. atsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė vienija visas žydų organizacijas šalyje. Lietuvoje gyvena apie 5000 žydų. Vilniaus žydų bendruomenė turi apie 3500 narių. Bendruomenė organizuoja kultūrines, švietimo, religines priemones, rūpinasi žydų kultūriniu ir istoriniu paveldu, daug dėmesio skiria kovai su antisemitizmu ir jidiš kalbai puoselėti. Bendruomenėje nuolat organizuojamos parodos, koncertai, organizuojamos žydų šventės.
2. Vilniaus Gaono žydų muziejus (Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4)
Tel. +370 5 262 0730, Holokausto ekspozicijos darbo laikas: I –IV 9.00–17.00, V 9.00–16.00
1997 m., minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, muziejus buvo pavadintas jo vardu. Greta muziejaus stovi paminklas Teisuoliui, Olandijos ambasadoriui Lietuvoje Janui Zvartendijkui, kuris 1940 m. suteikė žydams apie 2 200 vizų į Kiurasao salą ir taip išgelbėjo juos nuo mirties. Šalia – paminklas Teisuoliui, 1939–1940 m. Japonijos konsului Lietuvoje Sempo Sugiharai, kuris 1940 m. išdavė žydams apie 6 000 tranzitinių vizų.
3. Buvę Rabinų Tarybos namai (Šv. Ignoto ir Benediktinų gatvių kampas)
Šiame pastate veikė Vyriausioji Vilniaus didžiosios sinagogos rabinų taryba, kuri buvo pripažįstama kaip viena aukščiausių bendruomenės valdžių. 1903 m. vienoje šio pastato salių žydų bendruomenės atstovai susitiko su žydų tautinio sąjūdžio (sionizmo) pradininku Teodoru Herzliu. Šį įvykį pažymi memorialinė lenta.
4. Vilniaus universitetas (Universiteto g. 3)
Lankytojų tarnybos tel. +370 5 268 7298, darbo laikas: I-V 9.00-18.00, VI 9.00-17.30
Vilniaus universiteto Nevalstybinių kalbų centras (buvęs Judaikos studijų centras) aktyviai veikia žydų palikimo išsaugojimo ir sklaidos sferose. Veikia ir Jidiš institutas, kuriame dėstoma jidiš kalba ir puoselėjama jidiš literatūra. 1940 m. pabaigoje įkurta Jidiš kalbos ir literatūros katedra, veikusi iki karo pradžios. Katedros vedėjas doc. Noachas Priluckis suspėjo išleisti žydų teatro istoriją, paruošė ir skaitė keletą jidiš kalbos ir literatūros kursų. Karo metais nemažai universiteto dėstytojų, darbuotojų gelbėjo žydus. Viena žymiausių teisuolių – bibliotekininkė, publicistė Ona Šimaitė, kuriai atminti bibliotekos kiemelyje skirta paminklinė lenta. Universiteto patalpose 1866–1915 m. veikė garsi I. P. Trutnevo dailės mokykla, kurioje mokėsi daug vėliau išgarsėjusių dailininkų ir skulptorių (Žakas Livšicas, Naumas Aronsonas, Chaimas Soutinas).
5. Mažasis getas (1941 m.)
Žydams pamažu kuriantis Vilniuje, formavosi jų gyvenamasis kvartalas. Nacių okupacijos metais jame suformuotas mažasis getas (Stiklių, Gaono, M. Antokolskio, Žydų gatvės), į kurį prievarta suvaryti apie 11 000 žydų. Mažasis getas likviduotas iki 1941 m. spalio 21 dienos, o visi jame buvę žydai – nužudyti. Stiklių, Gaono, M. Antokolskio, Žydų gatvių sankryža – žydų kvartalo širdis, menanti XVII–XVIII a. čia buvusį šurmuliuojantį Stiklo turgų, gausybę klegančių žydų prekeivių. Name (Didžioji g. 25) gimė ir gyveno įžymusis žydų kilmės skulptorius M. Antokolskis.
6. Buvusioji Didžioji sinagoga (Žydų g. 5)
Vilniaus didžioji sinagoga – svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI a. pabaigos iki Holokausto. Nuo 1573 m. žydų bendruomenė Vilniuje jau galėjo turėti savo maldos namus. Pirmieji maldos namai buvo mediniai ir jiems buvo taikyti įvairūs apribojimai. 1633 m. karalius Vladislovas Vaza savo privilegijoje leido žydų kvartale pastatyti mūrinę sinagogą, tačiau apribojimų nepanaikino. Sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas tuo metu pastatytas sinagogas, į ją tilpo keli tūkstančiai žmonių. Vėliau sinagoga nukentėjo karų ir gaisrų metu, ypač nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Sovietinė valdžia Vilniaus didžiąją sinagogą, pasaulinės reikšmės architektūros paminklą, visiškai sunaikino.
7. Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 5)
Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano (1720–1797 m.), vieno didžiausių žydų išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę. Jo buvusio namo vietą žymi memorialinė lenta, o šalia namo pastatytas paminklas žydų išminčiui (aut. K. Valaitis).
8. Didysis getas (1941–1943 m.)
Didysis Vilniaus getas egzistavo nuo 1941 m. rugsėjo 6 d. iki 1943 rugsėjo 23 d. (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse). Didžiajame gete buvo apie 29 000 žydų, kurių didžioji dalis nužudyta Paneriuose. Rūdninkų g. 18 – tai pagrindinių vartų į Didįjį getą vieta, kurią pažymi paminklinė lenta su geto planu. Kvartalas tarp Ašmenos, Dysnos ir Mėsinių gatvių – tai pirmasis atkuriamo istorinio Vilniaus kvartalas, čia veikia Žydų kultūros ir informacijos centras. Žemaitijos gatvė 1921–1951 m. buvo vadinta M. Strašūno vardu. Matitjachu Strašūno surinktos knygos buvo didžiausios Europoje Judaikos bibliotekos pagrindas (1892 m.). Biblioteka buvo sunaikinta kartu su Didžiąja sinagoga. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Didžiojo Vilniaus Geto likvidavimo diena (rugsėjo 23 d.) buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų diena.
9. Paminklas Cemachui Šabadui (Rūdninkų g.)
Cemachas Šabadas – legendinė asmenybė. Daktaras veikė įvairiose srityse: labdaros (draugijos karo pabėgėliams šelpti vienas iš vadovų), sveikatos rūpybos (sveikatingumo draugijos Ozė steigėjas Vilniuje), švietimo ir mokslo (Centrinės žydų mokyklų organizacijos veikėjas, vienas iš JIVO kūrimo iniciatorių), visuomeninėje (kartu su J. Vygodskiu atkūrė Vilniaus žydų bendruomenę) ir publicistikoje.
10. Vilniaus choralinė sinagoga (Pylimo g. 39)
1903 m. rugsėjo mėn., per žydų Naujųjų metų šventę, buvo atidaryta sinagoga (archit. Dovydas Rozenhauzas). Pastatas yra mauriško stiliaus, antrame aukšte yra moterų skyrius ir choro patalpos. Tai vie-ninteliai po Antrojo pasaulinio karo išlikę veikiantys žydų maldos namai iš daugiau nei 100 sinagogų ir maldos namų. Iš Vilniaus yra kilę vieni žymiausių pasaulio kantorių. Sinagogoje pamaldos vyksta kasdien ir meldžiamasi pagal misnagdim tradicijas.
11. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2)
Tel. +370 5 231 2357, darbo laikas: I–IV 10.00–18.00, VII 10.00–16.00
XIX a. pabaigoje šiame name įsikūrė Pigių žydų valgyklų draugijos organizuota neturtingųjų maitinimo įstaiga, veikusi ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Nuo 1918 m. čia buvo profesionalaus žydų teatro patalpos, o nuo 1930 m. kino teatras „Mūza“. 1989 m. pastatas buvo perduotas Valstybiniam Gaono žydų muziejui, o 2001 m. jame duris atvėrė Tolerancijos centras, kuriame vyksta parodos ir kultūriniai bei politiniai renginiai.
12. Pirmoji JIVO būstinė (J. Basanavičiaus g. 16)
1925 m. Maksas Vainrachas viename iš šio namo butų įkūrė JIVO (Žydų mokslo instituto) būstinę. Šis institutas greitai tapo stambiausia žydų mokslo institucija pasaulyje. Instituto garbės prezidiumo na-riais buvo pasauliniai mokslo korifėjai ir visuomenės veikėjai (A. Einšteinas, Z. Froidas, E. Bernšteinas ir kt.). JIVO atliko didžiulį darbą puoselėdamas jidiš filologiją ir rūpindamasis Rytų Europos žydų paveldu. Karo metais JIVO Vilniuje likviduota.
13. Panerių memorialas ir muziejus (Agrastų g. 15)
Tel. +370 5 260 2001, darbo laikas: VII– IV 9.00–17.00
Panerių miškas masinių žudynių vieta tapo 1941 m., kraupūs įvykiai pasikartojo ir 1943–1944 m. Dešimtyje duobių ir dviejose tranšėjose atgulė dauguma Vilniaus žydų. Dabar čia veikia muziejus, įrengtas memo-rialas.
14. Žydų kapinės (Sudervės kelio g.) – svarbiausias kapinių akcentas – Vilniaus Gaono kapas. Kapinėse palaidoti žymūs žydų veikėjai.
15. Žydų kapinės (Olandų g.) – kapinės yra žydų visuomenės ir religinių veikėjų amžino poilsio vieta.
16. Pastatas (Rūdninkų g. 8) – šiame pastate XX a. pirmoje pusėje veikė įvairios žydų organizacijos (gimnazija, muzikos institutas), o vokiečių okupacijos metais – Didžiojo geto taryba (judenratas).
17. Pastatai (Vilniaus g. 25 ir 27) – pastate (Vilniaus g. 25) veikusioje Vilniaus muzikos mokykloje mokėsi smuikininkas virtuozas Jascha Heifetzas. Name (Vilniaus g. 27) gyveno visuomenės ir politikos veikėjas dr. Nachmanas Rachmilevičius.
18. Romų spaustuvė (A. Strazdelio g. 1) – spaustuvė išleido daugelį šimtų knygų jidiš ir hebrajų kalbomis. XIX a. čia išleista Biblija, pradėtas leisti Talmudas.
19. Pastatas (Karmelitų g. 5) – šiame name 1920 m. gyveno Vilnių savo eilėse apdainavęs žydų poetas Mošė Kulbakas.
Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna