Boracay sala, Filipinai (video)

Nutariau nupūsti dulkes nuo kelių metų senumo kelionės į Filipinus. Keliavau per Maskvą, kadangi tuo metu Emirates oro linijos išmetė superinį pasiūlymą: Maskva – Dubajus – Manila – Dubajus – Maskva viso labo už 2000 Lt. Aišku, prisidėjo papildomų išlaidų vizai ir kelionei iki Maskvos. Taip pat kelionės trukmė į vieną pusę išsitempė iki dviejų parų. Per naktį nuvažiavus į Maskvą, dieną praleidome slampinėdami po Raudonąją aikštę ir jos apylinkes. Buvo šalta, daugiau nei dešimt laipsnių šalčio (kovo 1-a diena), todėl ilgai netrukę pajudėjome link Domodedovo oro uosto. Ten šiltus rūbus susikrovėme į krepšius ir pridavėme į saugyklą dviems savaitėms. Puiki paslauga, nes labai nemėgstu keliauti apsikrovęs. Penktą vakaro pakilę į orą, Dubajų pasiekėme apie vienuoliktą vakaro. Laukė naktis tranzitinėje salėje, nes skrydis į Manilą tik penktą ryto. Tačiau miegas neėmė, todėl slampinėjome po pompastiškai įrengtą duty free zoną, stebėdami arabus su baltais chalatais. Naktinis gyvenimas virė. Pagaliau mes lėktuve, bet pilotas pranešė, kad sugedo kažkoks kompiuteris, todėl lėktuvas išskris už dviejų valandų. Tačiau tai jau buvo nesvarbu, nes miegas paėmė viršų.
Maniloje nusileidome vakarop. Po Maskvos šalčio tvokstelėjo tropikų karštis. Nusisamdę taksi nuvykome į iš anksto rezervuotą viešbutį, tačiau, nors ir pavargę, jame neužsibuvome, o išėjome pasižvalgyti. Žmonių daug, visi šypsosi, sveikinasi. Prisėdome kavinėje pavakarieniauti. Grojo gyva muzika, grupės keitėsi (gal 4 ar 5), daugiausia grojo žinomus roko koverius, atlikimo kokybė super….
Ryte tas pats taksistas (buvome sutarę iš vakaro) mus nuvežė į vidaus skrydžių oro uostą ir mažu lėktuvėliu (50 USD į vieną pusę) išskridome į Boracay salą, Filipinų perlą, kaip vadina patys filipiniečiai. Kelionė netruko nė valandos. Jei tiksliau, tai nusileidome šalia esančioje Panay saloje, Caticlan oro uoste, kadangi Boracay sala yra tik maždaug 2 km pločio ir 7 km ilgio, todėl oro uosto ten nėra. Iš oro uosto tuk-tuku (ten jis vadinamas tricycle) nuvažiavome iki uosto, o iš ten per maždaug 20 minučių laivu (vadinamu „banka“) – iki Boracay salos.
Pagrindinis kelionės tikslas – nardymas, todėl apsigyvenome netoli nardymo klubo, Villa de oro viešbutyje. Dvivietis kambarys su dušu, tualetu ir oro ventiliatoriumi kainavo 30 USD.
Nardymo klubo savininkas – vokietis, jau 25 metus gyvenantis Filipinuose. Nardymo instruktoriai taip pat vokiečiai. Pagrindinis turistų šioje saloje srautas – amerikiečiai ir pietų korėjiečiai, tačiau teko sutikti ir švedų, rusų, austrų. Sala maža, tačiau žinoma visame pasaulyje. Pasak nardymo klubo savininko, saloje yra apie 200 kavinių ir restoranų, kuriuose galima paragauti beveik viso pasaulio virtuvių. Iš tiesų, vienas šalia kito įsikūrę Tailando, Korėjos, Mongolijos, Kinijos valgių restoranai, aišku, ir vietinė virtuvė. Į europietiškos virtuvės užeigas net nekilo mintis užeiti. Kainos tikrai nedidelės. Puikiai pavakarieniauti galima ir už 10 litų, pavyzdžiui, mongoliškas „švediškas“ stalas arba tigrinių krevečių patiekalas.
Dienos metu labai karšta ir sala rodos apsnūdusi, visi sulindę į pavėsį. Tačiau sutemus, o temsta šeštą valandą, prasideda šurmulys. Kavinėse skamba gyva muzika, vyksta ugnies šou, atsidaro klubai. Ir taip iki paryčių.
Nors sala nedidelė, tačiau galima rasti ir nuošalių vietų. Tai šiaurinė salos dalis – Yapac. Pajūrys tuščias, vyraujantis vėjas gena nemažas bangas į krantą. Dėl vyraujančių vėjų saloje labai populiarus užsiėmimas – kaitingas (vandens aitvarai). Galima išsinuomoti įrangą, instruktoriai apmoko technikos.
Boracay sala – tai viena iš tų vietų, apie kurias nėra ką daug parašyti, tai reikia pamatyti. O didžiausią įspūdį paliko išvykos į jūrą ir povandeninis pasaulis.
Laikas prabėgo greitai, ir mes vėl Maniloje, vėlai vakare skrydis. Turėjome kelias laisvas valandas, todėl patyrinėjome oro uosto apylinkes. Ten vaizdai jau kitokie. Aplink lūšnynai, skurdas, šiukšlės. Iš paskos bėga krūva vaikų ir šaukia „americanos“. O suaugusieji tiesiog pasyviai stebi. Jokios agresijos ar paniekos. JAV po tokius kvartalus pavaikščioti mintis nekiltų.
Kitą dieną išlipome iš lėktuvo Maskvoje. Iš +35 į -15 laipsnių. Romantika baigėsi, tačiau prisiminimai liko ilgam.