Malta – šalis, kurioje norėjome pasilikti

2019 metų kelionė kiek skyrėsi nuo ankstesnių. Keliavome ne su draugais, o su beveik pusės metų kūdikiu. Reikėjo, kad būtų šilta lapkritį, būtų gamtos, kultūros objektų ir nedideli atstumai – Malta pasirodė tam tinkamiausias variantas. Orai buvo neblogi, pirmas dienas buvo apie 25 C, vėliau nurito iki 20 C, jūroje jau nebesimaudėme, bet keliavimui pats tas, tik kartais buvo gana stiprus vėjas, bet jis irgi nebuvo didelė kliūtis. Kelionės trukmė – savaitė, nuo lapkričio 4 dienos iki 11. Nakvynę ir  automobilį nuomavomės iš anksto internetu.

Lapkričio 4 d.

Apie pietus pajudame nuo namų į oro uostą, po to patikros, reikalai reikaliukai ir leidžiamės Maltos oro uoste. Ten mus pasitinka autonuomos atstovas (rinkomės per economycarrentals.com), supildo dokumentus ir į kelią, kurio čia tikrai nėra daug. Vyras pirmą kartą vairavo kaire kelio puse, bet visai neblogai sekėsi ir daug trukdžių nesukėlė. Maltoje atstumai trumpi, ilgiausiai nuo vieno salos galo iki kito važiavome apie 40 min, epinių Maltos kamščių lapkričio mėnesį jau neužtikome, tai vairavimo patirtis saloje tikrai nenuvylė. Visai savaitei nakvynę užsisakėme netoli Budžibos (Bugibba) su pusryčiais, o pietus valgėme kavinėse. Pasiekę nakvynės vietą įsikūrėme, nuėjome į artimiausią kavinę pavalgyti ir į lovas, tikrosios atostogos prasidės tik ryt.

Lapkričio 5 d.

                             Kiekvieną dieną iš namų pajudėdavome po pusryčių apie 10 h, grįždavome apie 18 h, nes tokiu metu jau sutemdavo, o ir vaikas per dieną pavargdavo. Pirmajai kelionės dienai pasirinkome aplankyti Mdiną bei Rabatą. Pakeliui link ten stojame lidl, nusiperkame vandens, užkandžių, parkuojamės Rabat mieste. Apsukę pora ratukų randame vietą nemokamo parkavimo aikštelėje, tiesiai priešais garsiąją kavinę Crystal Palace. Pažintį pradedame nuo Rabat. Vaikštome siauromis gatvelėmis, gėrimės pietietiška architektūra, viską fotografuojame. Į objektyvą pateko dauguma Rabato spalvotų balkonėlių, nes sunku atitraukti nuo jų akis. Ilgai svarstę, kurias katakombas aplankyti: Pauliaus ar Agatos, pasirenkame – Šv. Pauliaus katakombas. Leidomės į požemius ir tyrinėjome katakombas, vienos mažesnės, kitos didesnės, pirmose trijose praleidome daugiausiai laiko, tada pamatėme, kad katakombų net virš 30, todėl kitose jau buvome vis trumpiau, į kai kurias jau tik nosį įkišdavome, o į paskutines jau net nesileidome, nes po kurio laiko jos visos jau darėsi panašios. Rekomenduoju apsilankyti, mums patiko. Po katakombų toliau vaikščiojome po miestą ir lėtai, niekur neskubėdami, traukėme link Mdinos, kuri visai čia pat. 

Pačią Mdiną apėjome net kelis kartus, nes ji visai mažytė, tačiau labai įspūdinga. 

Fotografavomės viduje, ant sienos, prie sienos, griovyje ir visur kur buvo galima. Išgėrėme arbatos ir suvalgėme gabalėlį torto visų išgirtoje kavinėje Fontanella Tea Garden. Vietos viršuje negavome, nes buvo eilė vien ten patekti, bet vaizdais pasigėrėjome nuo Mdinos sienos visai šalia kavinės. Tortas buvo skanus, bet ne toks įspūdingas kokio tikėjausi perskaičius atsiliepimus. Dar pasivaikščioję Mdinos viduje, apėjome aplink ją grioviu ir traukėme link automobilio. Aišku pirma paragavome Crystal Palace pyragėlių su rikota ir su žirniais. Mums labiau patiko su rikota. Buvo dar gana anksti todėl nusprendėme šiandien apsilankyti ir šalia Dingli uolų, kurios vos už kelių kilometrų nuo Rabato. Uolos gana įspūdingos, aišku ne Airija, bet gražu, užtat vėjas tai wow, rūbus plėšė nuo mūsų… Tai labai ilgai neužtrukome, dar kiek pasivaikščiojome pakraščiu, matėme bent kelių automobilių liekanas ant skardžio – vairuokite atsargiai. Pietus/vakarienę nusprendėme valgyti jau šalia namų ir Tripadvisor rekomendacijomis nulėkėme iki Budžibos Made in Sud picerijos, kur picos buvo tiesiog tooobulos. Prie picos ragavau maltietiško Kinnie gėrimo, kuris visai patiko, bet jo labai daug neišgersi – kartokas. Prisikirtę iki soties, pasivaikščiojome Budžibos pakrante ir namo – miegoti. Rytoj važiuosim į Gozo salą, tai kelsimės valandėle anksčiau, nes norim viską aplankyti per 1 dieną.

Lapkričio 6 d.

                             Rytas, pusryčiai ir judame link Gozo salos kelto. Kelte vien balti nuomoti automobiliukai. Pats kėlimasis gana trumpas, oras puikus, sėdime denyje ir grožimės abiejų salų vaizdais. Priešais mus stovėjęs automobilis buvo neužtraukęs rankinio ir atsitrenkė į atitvarą – patarimas, naudokit kelte rankinį stabdį. Gozo salos lankymą pradėjome nuo Xewkija rotunda apžiūros, kurią, beje, geriau apžiūrėti esant toliau nuo jos, nes ji labai didelė, o vietos šalia nėra – geriausiai pastatas matosi važiuojant ar tolstant nuo jos.

 Mes geriausią rotundos vaizdą matėme kai sustojome netoli Ta Cenc Cliffs. Uolos tikrai gražios, oras puikus, visur pilna mažų, gražių driežiukų. 

Siūlau užsukti čia, ilgai nesugaišite, o vaizdai puikūs. Fotografuojamės ir lekiam toliau iki Xlendi Bay. Ši vieta mane sužavėjo savo keistais, lyg marso vaizdais. Visos spalvos tokios ryškios, aplinka atrodo net nenatūraliai geltona, todėl vėliau žiūrint nuotraukas net kyla mintis, kad mes ten jau po to įfotošopinti. 

Norint pasiekti šiuos vaizdus reikia dar kiek pasivaikščioti, bet vaizdai aplink labai gražūs, šalia yra Xlendi bokštas ir druskos „kasyklos“ – baseinėliai, kuriuose renkasi jūros druska. Bevaikštant pasidarė labai karšta todėl keitėm planus ir pirmiausia lėkėm įmerkti kojas į gražiausią Gozo salos paplūdimį – Ramla. Paplūdimys gražus, gana erdvus, smėlis oranžinės spalvos, bet kol mes jį pasiekėme saulę užstojo debesys ir jau nebebuvo taip karšta, o ir nuo vėjo į krantą buvo prinešta daug žolių, tai tik pailsėjome ištiesę kojas. Gulinėti smagu, bet diena trumpa, o mes norime pamatyti Goze kuo daugiau tai lekiam. Žymusis Azure Window  jau nugriuvęs, bet visai netoli užmačiau kitą gana gražią arką – Wied il – Melah. Kelias iki jos gana prastas, bet vaizdas tikrai atperka tą pasikratymą, gaila tik kad ir vėl vėjuota tai fotografuojamės ir važiuojame toliau. 

Aplankome vieną žymesnių objektų Ta Pinu baziliką. Didžiulė bazilika viduryje laukų atrodo įspūdingai, bet mums ji labiausiai ir patiko pažiūrėti iš toliau – viduje gana paprasta. Toliau maršrute – Azure Window liekanas ir vidinė jūra. Panašu, kad dar esant žymiajam langui čia buvo labai gražu, nes net jo nelikus vaizdai puikūs. Vidinė jūra kiek nuvylė, nes priminė balą, bet pasivaikščioti aplink, net ir nugriuvus Azure Window – verta. Na ir pabaigai Gozo sostinė – Victoria. Pradeda temti, bet pilvai nebeatlaikys pasivaikščiojimo – sėdame vakarieniauti, šiandien vėl picos – ragauju Gozo picą – turiu pripažinti keistokas derinys ant picos pado, pavalgymui tiko, bet daugiau nepirkčiau. Pilnais pilvais dar pavaikštome po vakarėjančios sostinės gatveles, kur jau beveik nebėra žmonių ir einame iki citadelės. 

Jos sienas jau pasiekiame visai sutemus, bet net ir naktį vaizdai aplinkui keri, gaila nespėjome čia ateiti šviesoje. Pavaikštome ištuštėjusiomis citadelės gatvelėmis ir traukiame link kelto – namo grįžtame pavargę, bet laimingi, nes diena buvo kupina įspūdžių ir puikių vaizdų.

Lapkričio 7 d.

                             Trečia diena Maltoje, o dar nematėm sostinės. Reikia taisyti padėtį. Pusryčiai ir į Valetą. Auto paliekame mokamoje aikštelėje visai šalia miesto vartų, už beveik visą dieną sumokėjome apie 8 e. Pažintį su salos sostine pradedame nuo St. Johns co Cathedral. Vienintelis žodi – wow. 

Kiek aukso, paveikslų, papuošimų. Kaip bažnyčios lankymas gana brangus, bet verta net tiems kurie nelanko bažnyčių. Mano vyras ten būtų galėjęs fotografuoti pusę dienos, man su dukra užteko valandos, plius norėjome sudalyvauti šovimo iš patrankos ceremonijoje. Žmonių daug, iš patrankos pasigirdo šūvis,  išrūko dūmelis ir visi išsiskirstė. Vaizdai aplinkui – super. Vėliau kokias 3-4 valandas skersai išilgai naršėme Valetos gatves. Leidomės su liftu į žemuosius sodus, pėsti ėjome į aukštuosius. 

Muziejų Valetoje daugybė, bet su kūdikiu muziejus lankyti sunkoka todėl laiką leidžiame lauke. Pažintį su Valeta užbaigiame Sliemos mieste su besileidžiančios saulės ir Valetos vaizdais. Vakarieniaujame irgi Sliemoje, tada į lidl ir namo.

Lapkričio 8 d.

             Šiandien gamtos diena. Nusimato neblogas oras tai trauksime pasivaikščioti pakrante, bet pirmiausia važiuojame nusifotografuoti prie Popajaus kaimo. Iš toli kaimas gražus, spalvotas, jei vaikas būtų didesnis galbūt ir eitume į vidų, šiandien užteks foto iš toli. 

Pagrindinis dienos planas pasivaikščioti nuo Ghajn Tufieha bokšto iki Gnejna paplūdimio. Pasivaikščiojimas truko 2 su puse ar 3 valandas, geresniais ir blogesniais takeliais, tačiau vaizdai nepakartojami ir verti praleisti čia pusdienį. Pridarėme šimtus nuotraukų, spalvos pašvietus saulei atrodė net netikros, vandens spalva kito nuo žydros iki žalios ar mėlynos. Po kelionės, kiek pailsėjus ir atsigaivinus važiuojame iki Ta Qali amatų kaimelio. Kaimeliu to nepavadinčiau, daug angarų ir dirbtuvių, tačiau mūsų apsilankymo metu labai daug kas buvo uždaryta. Pabuvojome keliose stiklo dirbtuvėlėse, molio, akmens, nusipirkome kelis suvenyrus ir gurgiančiais pilvais išvažiavome ieškoti maisto. 

Valgyti nusprendėme Mosta mieste ir tuo pačiu aplankyti Mosta katedrą su didžiuliu kupolu. Pietums gavome neįsivaizduojamo dydžio lazanijos porcijas, kurių nesugebėjome įveikti. Pats miestas jokios nuomonės nepaliko, o katedra tikrai didžiulė, tik suklydome pirkę bilietus ne tik į katedrą, bet kombinuotus į požemį ir balkoną. Nei požemis nei balkonas nėra verti lankymo, užtekę būtų apsilankyti tik bažnyčioje, kurios kupolas neaprėpiamas. Nors dar nebuvo labai vėlu, bet patraukėme link viešbučio, nes šiandien kojytės jau pavargo.

Lapkričio 9 d.

                             Pusryčiai ir vėl į kelią. Pradedame nuo Ghar Lapsi. Internete radau gana gerų atsiliepimų apie šią vietą, rašė, kad labai gražūs vaizdai. Realybėje vaizdai neblogi, bet nežinau ar verta dėl jų čia važiuoti, nuotraukose atrodo gražiau, todėl ilgai neužtrunkam ir važiuojam iki Blue Grotto. 

Čia irgi tik pasivaikštome aplink apžvalgos aikštelę, nusifotografuojame prie Blue Grotto, planų plaukti valtele neturėjome, nes su vaiku nebūtų gera mintis, o ir praneša po pietų lietų tai valtelės šiandien niekur ir neplukdytų, tikiu, kad vaizdai iš apačios labai gražūs. 

Toliau traukėme link Hagar Qim šventyklų. Tiesa važiuoti toli nereikėjo, nes visi lankyti objektai buvo vos kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Pirkome bilietus Hagar Qim & Mnajdra šventyklų lankymui, bevaikštant jau pradėjo kauptis debesys ir grįžtant link automobilio teko gana neblogai sušlapti. Objektas tikrai vertas dėmesio, gal ne todėl, kad čia labai yra į ką pažiūrėti ar fotografuoti, bet kai žinai, kad šie statiniai čia išdygo prieš tūkstančius metų, luitai sutempti ir sukelti vienas ant kito be jokių šiuolaikinių technikų, pajauti pagarbą tų laikų žmonėms. Sunku patikėti, kad viskas čia vyko taip seniai. Pasivaikščioję ir sušlapę pasėdime automobilyje, džiūname, kas ką turi persirengia ir lekiam toliau. Nors vėjuota ir dar lašnoja, bet važiuojam bent pasidaryti nuotraukos prie St. Peters pool. Po neblogo lietaus visos gatvelės plaukia, eismas sulėtėjęs, matosi, kad jie čia nepratę prie lietaus. Apžiūrime Petro baseiną, apylinkes šalia jo, beje, link ten ganėtinai prastas kelias, bet įveikiamas su nuomotu mikro automobiliuku. Dienos pabaigai į Marsaxlokk. 

Žvejų mieste reikia valgyti žuvį, todėl pietaujame krantinėje, valgome jūros gėrybes, o po to apvaikštome krantinę skersai išilgai, pavaikštome po patį miestą. O po to į Lidl ir namo.

Lapkričio 10 d.

                             Šiandien paskutinė pilna diena Maltoje. Pabaigai, dėl neaiškių oro prognozių pasilikome trimiestį. Pradėjome nuo Birgu, tada Cospicua ir Senglea. Čia be jokių planų ar lankytinų objektų tiesiog pavaikščiojome miestelių gatvelėmis. Kirtome miestų „ribas“ net nesupratę, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Labiausiai mums patiko seniausias Birgu miestas – jachtos krantinėje, jaukus senamiestis, nedaug žmonių, matyt, kad sekmadienis, kai kur gatvelėse girdėjosi tik mūsų vežimėlio ratų barškėjimas. Toliau Cospicua – čia buvome trumpiausiai,  

kažkaip nelabai radome gražių vietelių, tai gana greitai praėjome ir patekome į Senglea, su ilga dailia krantine, vaizdu į Birgu. 

Apėję miestą ratu dar apžiūrėjome Valetą iš kitos pusės. Visas pasivaikčšiojimas truko gal 3 valandas, tai dar prisėdome kavinėje užkasti, nes 15h rezervuota ekskursija Hal Safieni hipogėjuje. Čia vaikų neįleidžia, tai hipogėjų lankė tik vyras, o ir kaina gana didelė (~35e žmogui). Iš pasakojimų supratau, kad patiko, tik vėlgi didžiausią įspūdį padarė ne vaizdai, o pasakojimas, nes šie požemiai iškasti prieš kelis tūkstančius metų. Kol vyras buvo ekskursijoje, mes su dukra aplankėme Chinese Garden of Serenity. Vieta visai graži (kairioji parko dalis), tik tikrai neverta važiuoti specialiai dėl jos, mums kaip neturinčioms kas veikti tiko.  Dienos pabaigai pasilikome pasivaikščiojimą mūsų viešbučio apylinkėse, Bugibba, Qawra – pirkome suvenyrus, pietavome.

Lapkričio 11 d.

                             Namo. Skrydis tik po pietų, tai niekur neskubame, lėtai pusryčiaujame, renkamės daiktus ir dar likus laiko važiuojame aplankyti San Anton karališkų sodų. Yra gana įdomių nematytų augalų, povų, gulbių. 

Neskubėdami pavaikštome aplink, suvalgome ledų ir judame link oro uosto. Reikia atsisveikinti su mašiniuku, pamojuoti Maltai ir namo. Belaukiant skrydžio oras subjuro, dangų uždengė debesys, pakilo vėjas – džiaugėmės, kad oras sugedo tik dabar, ne taip gaila skristi į šaltą lapkričio orą Lietuvoje. Iki Malta, Tu mums labai patikai. P.S. vyras jau kelionės viduryje siūlė kraustytis gyventi į Maltą, net darbo pasiūlymų jau ieškojo.

Pabaigai, informacija tiems, kuriems įdomu kaip sekėsi keliauti su kūdikiu. Tai buvo pirmas mūsų penkių su puse mėnesių panelės skrydis. Kylant ir leidžiantis visada maitinau. Skrydžius pirmyn ir atgal didžiąją dalį laiko pramiegojo ant rankų, po to truputį pažaidė. Pasisekė, kad abiejų skrydžių metu su vyru sėdėjome dviese eilėje, tai mergaitė nemiegodama galėjo prisėsti šalia. Taigi nors skrydis buvo 3 su puse valandos, bet praėjo gerai, be ašarų. Lėktuve buvo gal dar 5 kūdikiai, jie irgi neverkė. Skridom su Rynair, turėjome tik rankinį bagažą taigi po kuprinę sau, kuprinė kūdikiui ir vežimas. Vežimą prie check-in pažymėjo lipduku ir jį naudojome iki pat lėktuvo, ten pridavėme į bagažą. Kelionei turėjome nedidelį, sulankstomą vežimą, tai buvo labai patogu. P.S. atiduodami įdėjome į maišą tai liko nesugadintas, neišteptas ir prie to pačio į maišą įkišome nešyklę, kad lėktuve netrukdytų. Taip pat einant per patikrą su kūdikiu galima turėti viską ko jam gali prireikti, maisto, vandens. Sauskelnių vežėmės tik vienai dienai, nes naudojame lupilu sauskelnes, o Maltoje yra lidl, tai nusipirkome daugiau. Automobilį nuomavome su kėdute, todėl čia problemų nekilo. Kelionių metu dažniausiai maitinau automobilyje arba kavinių tualetuose. Vaikštant miestuose dažniausiai vaikas buvo vežime, kai atsibosdavo perdėdavome į nešyklę, kartais nešdavome ant rankų. Pasivaikščiojimą pakrante puikiai atlaikė nešyklėje – pamiegojo, pasidairė. Šiaip kelionė su kūdikiu praėjo puikiai, o ir amžius vaiko buvo pats tas, maitinimui užtenka pieno, bet jau pasėdi, todėl lėktuve buvo lengviau, o ir vežimas mažesnis, o ne lopšys. Beje, su dideliu vežimu ir taip Maltoje niekur netilptumėte, šaligatviai miniatiūriniai, keliai labai siauri, todėl visi nuomoja mikro mašinas, su nykstančio dydžio bagažine. Pabaigai – jei svarstote ar galima keliauti su kūdikiu – taip, tikrai – pirmyn!