5 dienos skirtos pažinti Prancūzija

Kad būsiu Prancuzijoje spalio mėnesį sužinojau tik 3 dienas prieš skrydį. Pradžioje buvau šiek tiek suirzęs dėl tokio žmonos siurprizo, gruodi jau suplanuoti du apsilankymai Paryžiuje, tačiau galimybė aplankyti Luaro slėnio pilis, pradėjo džiuginti, o galimybė patikrinti prielaidą, kad Paryžius ne Prancūzija viliojo. Paryžiuje esu buvęs jau gal penkis kartus ir prancūzišką „paslaugumą“ ir nepagarbą teko ne kartą pajusti. Todėl norėjosi patikrinti, o kaip ten yra už Paryžiaus.

Suplanavome penkių dienų kelionę – skrydis per Buave oro uosta, kelionė nuomuota mašina, be jokio aiškesnio plano, tik sudėję taškus google maps. Net pirmos nakvynės vietos nebuvome išsirinkę. Neturėjome jokio supratimo kiek truks laiko važinėjamas ir apžiūra pirmų pilių, o nenorėjome įsipareigoti, skubėti, norėjome judėti maksimaliai patogiu greičiu – neskubėdami ir mėgaudamiesi.

Susidėliojo nelauktai pilnas įspūdžių maršrutas su įspūdingais atradimais ir kai kada nusivylimais L. Tačiau bendras įspūdis pranoko mano lūkesčius.

Gavau atsakymus į savo klausimus

Pirma – Paryžius tai ne Prancūzija J, tai daug geriau.

Antra – pigiau ir įdomiau keliauti savarankiškai, o ne su siūlomais turais. Pamatai daugiau, patyri daugiau ir nieks eismo nereguliuoja.

Trečia – nori pažinti šalį važinėk regioniniais nemokamais keliais.

Maršrutas –

Pirma diena  –  Bouve orouostas – Chateau de Chatiles – Chatres miestelis – Chaeau de Voux le Vicomte – miestas Fontainebleu

Antra diena – Chateau de Fontainebleu -Chateau de Chamdor  – Blois miestas

Trečia diena – Chateau de Chenonceau – Chateau de Vilandry -Rochemenier Village Troglodyti – miestas Angers

Ketvirta diena  – Mont Saint – Michel –– Jullouville des Pins miestelis

Penkta diena – Poin l’Eveque miestelis -Palas Benedectin – Veulettes sur Mer

Šešta – kelionė namo

Iš aplankytų pilių išskirčiau tris:

Chateau de Fontainebleu – savo dydžiu ir ekspozijų gausa.

Chateau de Chenonceau – pilis nedidelė, tačiau turininga, jauki , dekoruota gyvomis puokštėmis, sodais ir senovinių ūkių.

Chateau de Vilandry – moderniausia lankytą pilis su nuostabiausiai sutvarkytų sodais ir daržais

Buvo viso dar eilė mažesnių pilių miesteliuose, tačiau šios tris paliko didžiausią įspūdį.

Chateau de Chatiles ir de Chamdo įtraukti į lankytinų ir privalomų sąrašą, tačiau mano įsitikimų nei vieną nei kitą neprilygsta ankščiau išvardintom.

Bet suprantu, kad negalėdamas palyginti, nesuprasi kiek geros yra mano išskirtos pilis. Tačiau tikrai surasime didelį skaičių žmonių manačiu kitaip ir jie bus savaip teisus.

Reikia paminėti, kad kiekvienas apsilankymas kainavo vidutiškai 12-19 eurų, plius kai kur reikia susimokėti ir už stovėjimo aikštelę nuo 5 iki 9 euru.

Taip, kad lankytinų objektų vizitavimas nėra pigiausias malonumas. Ir norint vizitų skaičių didinti reikia pasiruoti  ne mažiau kaip trys šimtus eurų porai.

Vienuolynas Mont Saint – Michel paliko neišdildomą įspūdį, kaip žmogaus kūrinys vidurį ilankos, kuris jau pasitinka daug kilometrų prieš ji pravažiuojant. Tačiau po pati miestelį vaikščioti daug įdomiau, nei eiti per tuščias, drėgnas pastatų sales.

Benediktų rūmai – maži tačiau turtingi savo ekspozicijomis ir kas įdomiausia vis dar čia gaminamu žymiuoju Benedektinų likerių, kurio originalus gėrimas gaminamas tik čia, o visa kita tik pigios klastotės, su kuriomis nenuilstamai ir dabar kovajama.

Rochemenier Village Troglodyti – miestelis, kuri rekomenduoju aplankyti, kad suprastume, kad kaip dalis senolių gyveno iki civilizacijos.

Nustebino 2 dalykai – pirma, kad pasisveikino lietuviškai ir gavome lietuvišką ekskurcijos aprašymą, antra, kad paskutinis žmogus paliko gyvenviete olose 1967 metais.

Poin l’Eveque miestelis – neplanuotas sustojimas – pražiuodamas pasijutau, kaip dekoracijų mieste, kuris paruoštas filmavimui. Tačiau šis jausmas dažnai aplankydavo važiuojant po daugelį miestelių, kurie skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, sutvarkyti ir jaukus.

Norėjosi daug kur stotį ir mėgautis istorija, tikra ir nesuklasifikuota, neįrėmintą į muziejaus rėmus, tikru nesuvaidintu gyvenimu.

Visur kur buvome apsistoję – senoji miestų miestelių kvartalai – žavėjo savo sutvarkytais pastatais, pilimis, švara, įmantriomis vitrinomis, tačiau didžiausią įspūdį paliko Jullouville des Pins. Miestelis, į kurį važiavome tik todėl, kad jis šalia jūros. Norėjosi pasivaikščioti ir pakvėpuoti druskos prisotintų oru.

Mūsų džiaugsmui atradome mielą, apmegzta miestelį, su ilgą krantine ir visko reikia ramiam poilsiui – restoranas su mielais muzikantais ir neįmantriu, bet skaniu maistu. O jei leisi pasimėgauti kvapniu kalvadosu, austrėmis su šampanu, o rytą pasitiksi pasakišku saulėtekiu,  pasikartosiu,  bet dėl to verta gyventi.

Paskutine nakvyne pasirinkome vėl prie vandenyno, be jokio ankstesnio pasiruošimo ir žinių apie gyvenamąją vietą. Veulettes sur Mer. Miestelis siaurame upės slėnyje, tarp dviejų uolų, kur matosi vokiečių įrengti gynybiniai dzotai,  su puikiu restoranu Les Fregates, kur rekomenduojama iš anksto rezervuoti staliuką. Kelionės pabaiga su jūros gėrybių puodu.

Po šios kelionės dar kartą įsitikinau, tai ką jau ne kart sau kartoju, kad sostinės neatspindi šalies ir jos žmonių. Todėl prieš norėdami pasižymėti, kad apsilankėme vienoje ar kitoje šalyje, praleiskime laiko už sostinės ribų.