Rumunija: Transilvanija. Kelionių angelo globoje

Transilvanija. Kelionių angelo globoje.

Kelionės malda.

Mielas kelionių angele.
Žinau esi tikras, turiu keletą prašymų… 
Prašau susitikus su kalnų dievais, užtarti gero oro Transilvanijos kalnuose. Prašau taikos Petro ir Pauliaus galvose, kad nesimuštų. Prašau kantrybės Laimos galvoje, kad suprastų mane sunkiomis akimirkomis. Butu gerai susitikus su technikos Dievu, užtarti, kad mūsų mašiniukas negestų ir atlaikytų kelionę. Būtų gerai, jei prognozuojamas ciklonas pasislinktų kažkur kitur. Būsiu dėkingas, jei pavyks išvengti ligų ir apsinuodijimų. 
Ačiū tau iš anksto. 
Tavo globotinis, Simonas

Nesklandumų diena

Kelionių angele…

Ačiū už pusėtiną taiką Petro ir Pauliaus galvose, susivaidijo tik gal kokius 3 kartus. Susimušo tik gal porą kartų šiandien. Mano Laimai kantrybė trūko tik gal porą kartų, nieko tokio, viskas gerai.

Noriu paklaust, ar tikrai užtarei mus kalnų ir technikos dievams?

Tik nusileidus i Slovakiją per kalnus iš Lenkijos, įsijungė mano mašiniuko avarinis režimas. Vairavimo skydelis pilnas degančių lempučių. Paskutinius 70km iki nakvynės vietos važiavom apie 60km/h greičiu. Tepalai vietoj. Antifrizas vietoj. Diržai vietoj. Tik panašu, kad stabdžių skysčio bakelis apytuštis.

Gal tai tavo rūpestis, kad stabdžiai nedingtų Transfagarašan ar Transalpina?

Ką tik skambino tėvas, kai parašiau žinutę apie šiandienos nuotykius. Laima daužo dabar kam siunčiau sms, audžia pačiam išsispręst tyliai… Tėvai pagyvenę. Gal ir nenorėčiau gaut tokią žinutę iš sūnaus sulaukęs 66 ar 62m. O gal norėsiu? Rytojui turiu daug klausimų ir mažai atsakymų. Ar viskas mums bus gerai??

Važiuojam toliau 🙂

Atsiprašau, kad vakar suabejojau tavo sugebėjimais.

Šįryt palikau mašiniuką pirmam pasitaikiusiam servisiuke. Pasakė grįžt uz 1h, kai padarys diagnostiką, grįžus pasakė kad viskas ok, pakeitė žvakes ir aukštos įtampos laidus. Problema dingo.

Kainavo brangokai, bet nesiginčijau.

Karštas prakaitas išpylė kai vėl užsidegė check engine lemputė prieš pat Rumuniją. Lemputė užgeso atvėsus eilėje prie Rumunijos.

Turiu įtarimą, kad užsipyliau šūdino benzino Lenkijoje. Keista, netaupiau, tai buvo viena brangesnių, British Petrolium degalinė.

Užsipylus gerojo rumuniško J benzino, lemputė nebeužsidegė, nors šiandien pačiupinėjau ir serpantinų.

Satu Mare papietavom restorane. Patiko.

Pradžioj susidūrėm su kalbos barjeru, meniu aklai bakstelėjom pirmus pasitaikiusius pasirinkimus ir laukėm siurprizo ką atneš… Bet atbėgo vyresnė madam…

Pasisamdė greičiausiai anūkę ir su google translate pagalba užsisakėm 2 picas vaikams ir 2 sriubas ir vištienos kepsnius mums. Ačiū. Buvo skanu.

Linksmosios kapinės nenustebino, labai išreklamuota, bet be gido ten nelabai yra ka veikt. Gražūs paveiksliukai ant antkapių ir tiek. Dar ne laikas man ten. Dar ne…

Barsana vienuolynas geresnė vieta, praleisčiau ten ilgiau nei 0,5h, bet mums dar kratytis 70km iki nakvynės vietos o vietos laikas jau beveik 19h

Beje, vietos laikas Rumunijoje toks pat kaip Lietuvoje.

Nakvynės vieta su nuotykiais, bet papildomos 1h bėgyje su 20 papildomų km ir jau tamsoje radom.

Guliu dabar barbės kambaryje, 3 naktų iššukis priimtas.

2 kilometrai arčiau Dangaus

Turiu įtarimą, kad praeitam gyvenime tikrai gyvenau kalnuotoje šalyje…
Stop.
Praeitą ir sekantį sakinius skyrė gal 2h. Prisiminėm kad turim balkoną su vaizdu i jūrą 
Prisiminėm, kad kai vakar važiavom, matėm prie kelio daug bobučių, sėdinčių suoliukuose prie gatvės. Vienos baltomis skaromis, kitos juodomis. Turiu nuojautą, juodosios yra našlės. Baltos tikriausiai turi dar gyvus vyrus…?
Viena stovėjo prie gatvės, šneka su kita ir tuo pačiu metu dar mezga… 
Šiandien kalnai. Daug kalnų. Telefonas pasakė, kad pakilom 1270m vertikaliai, ir po to tiek pat nusileidom. Kad visa tai padaryt, reikia nueit beveik 18km.
Negirdėjom lietuvių kalbos.
Multimesu.. Ačiū….
Erdvė: nuotraukos neperduos to jausmo, kai prieš tave uolos mažiausiai pusė kilometro aukščio. Palikom daug prakaito, nors oras buvo idealus. Viršuje jutiminė temperatūra apie +12c. Apačioje +25c…
Vėl buvom 2 kilometrai arčiau dangaus. 
Kalnai… 
Karpatų Dievai šiandien pasiėmė vaiko ašaras. Nieko tokio, ožiai, bet ašaros buvo tikros..
Važiuodamas per miestelį vos nesuvažinėjau į kelią išbėgusios vištos. 
Įprastas vaizdas: per miestelį kėblina arkliukas su vežimu ir rumunu viduje. 
Barbės kambarys nemaišo miegot.

Labanaktis Maramureš

Paskutinis traukinys

Paskutinis traukinys, dar laukia…
Dar yra jame vieta, Laisva…

Šiandien trečiadienis. 
Viseu de Sus. Mocanita (tariasi: mokanyta) 🙂 
Siaurukas į kalnus. Kasos atsidaro 08.00.
Prie kasų buvom apie 08.15.
Bilietus gavom tik į paskutinį reisą 11.00… Visi kiti gudrūs, nusipirkę bilietus iš anksto arba užsirezervavę telefonu. Internetu nei vakar nei anksčiau neleido, metė kažkokią klaidą. 
Papuolėm į vienintelį reisą su dyzeliniu lokomatyvu. Tiko ir dyzelis. Sėdėjome priešpaskutiniame vagone, grįžtant lokomatyvas tempė jau iš kitos pusės, garvežys su medžio dūmais būtų buvęs skaniau nei dyzelio smarvė…
Išankstinė rezervacija telefonu gal būtų pavykus, vietiniai traukinio apsauginiai ir kasoje visi šneka angliškai. 
Norėjau užmušt laiką miestelyje, aplankėm etnografinį muziejų. Mažiukas. Veiksmo max 10 min. 
Grįžom stotin laukti traukinio. 
Mes netyčia, iš neturėjimo ką veikt sėdom į savo vietas beveik 1h iki išvykimo. 
Traukinukas jau buvo beveik užsipildęs 0.5h iki išvykimo. 99 proc keleivių vietiniai rumunai, 1proc kitu kalbų neišgirdom. 
Gerai kad ne karšta. 
Šiandien girdžiu kaip kojos sako ačiū už poilsį. Vakar buvo stipru. 
Šiandien pasyviai. Kelios stotelės, ilgiausiai Paltin. 
Siaurukas rašo vis dar naudojamas pagal paskirtį: transportuoti medieną. Bet manau realybėje dabar tik turistams. Nemačiau nei vieno prasilenkiančio pramoninio vagono, nors šiandien įprasta darbo diena.. 
Siaurukas driekiasi šalia kalnų upės. Gražu. Kartais atrodė slėnis susispaus. 
Nuvažiuota apie 21km į vieną pusę, visa trasa rašo driekiasi virš 60km.
Man patiko, i pabaiga užlingavo, pradėjom snūduriuot. 
Nakvynės vietos šeimininkė pavaišino vietine naminuke, vardu Palinka. Kol kas nematėm parduotuvėse. 
Vakar paprašiau kad nesivargintų su užkandžiais, jei gali išvirt ar iškept kelias dešreles ir kiaušinius pusryčiams. 
Viskas ok, vaikams trūko tik ketčupo. 
Einu dar pamedituosiu balkone su vaizdu i Kalnus….

Nerimas

Kelionių angele, ar viskas gerai su mūsų mašiniuku? 
Šiandien reikėjo pervažiuot apie 400km. Čiupinėjom ir serpantinų ir žvyrkelių ir kamščių didesniuose miestuose.

Nedavažiavus Brasov užsidegė vėl Check engine lemputė.

Nedavažiavus Bran, kai reikėjo pralaukt kelių remonto šviesoforus, variklis atvėso, lemputė užgeso… Ar viskas bus gerai mums? Ar atlaikys mašiniukas Transfagarašan ir Transalpina? O gal jis pavargsta kaip fūristas, atidirbęs 4,5h turi būtinai padaryt bent 45min atstojų?

Rumunai prašo atsiskaityt grynais, net kai rezervacija per booking. Com. Viskas buvo gerai Maramureš, paėmėm nedaug, bet panašu tai kas geriausia mums.  Pakeliui į Bran užsukom i Vlado Tepeš tėvoniją. Sigishoara. Gražus miestukas, ten ir papietavom. Miestai mane nelabai veža, man ten užtenka nedaug. Nakvojam Bran, 2km iki netikros Drakulos pilies.

Rytoj gal papasakosiu daugiau

Užstrigę

Šiandien ryte Bran pilis. 
Nebloga tokia, ne per didelė. Buvom ten ryte prie dar uždarytų vartų. Pilna žmonių jau taip anksti. Kas ten dedasi vėlesniu metu? 
Sutikom pirmus lietuvius Transilvanijoje per 4 dienas… Masinis turizmas, man nepatinka. Bet tada dar buvo geras oras. Pasijutau kaip prie Zakopanės prieš metus. Pilna turistų, mačiau net azijietiškų bruožų žmonių.
Toliau važiavom į Sinaia. Vėl kamščiai ir šiek tiek serpantinų. 
Kadangi orą pranešinėjo tokį šiaip sau, galvojau užsikelsim keltuvu gondola Sinaia į viršų, ten bus matyt. Jau keliantis keltuvu prasidėjo lietus, buvom pasiruošę:
Turėjom striukes, lietpalčius ir skėčius. Sušlapo kojos… 
Kažkur giliai galvoje turėjau svajonę užstrigti saugioje vietoje kalnuose, be kitų galimybių išsisukti, tik pralaukti prastą orą…. 
Mano svajonė išsipildė, gerą valandą pralaukėm lyjant lietui viršuje kavinėje. 
Keltuvas grįžus po pasivaikščiojimo lietuje nebeveikė, tikėtina, uždarytas dėl žaibavimo. Radom vietą prie staliuko, pralaukėm. 
Kas sakė, kad lyjant lietui kalnuose negražu? 
Nieko nesimato? 
Daug metų atgal nelipęs į kalnus galvojau, kad lietus pirmiausia baigiasi aukščiau, po to baigiasi žemiau. Jei esi aukščiau, matai kaip lietus tau baigėsi, o apačioj toliau visi kankinasi… 
Netikėkite tuo. Būna visaip! 
Šiandien pirmą kart pamačiau, kad būna ir kaip aš sugalvojau. Prieš tai 2 kartus Kalnų Dievai atsiuntė lietų ir elgėsi kitaip…. 
Nieko tokio. Nepykstu. 
Šiandien man patiko. 
Tik noriu paklaust: kodėl šiandien mums neleidai pamatyt Peleš pilies? 
Nusileidom nuo Sinaia keltuvo, papietavom, užstrigau policijos eismo ribojime. Palikau mašiną prie geležinkelio stoties. 
Lyjant lietui kaip iš kibiro, lipom viršun ieškoti gražiausios pilies Transilvanijoje. 
Pasidavėm, apie 1km nuo pilies, likus 45 min iki uždarymo, tebepilant ir įsirovus į kažkokį rally…
Įdomu, tik jau ir pakaitiniai batai sušlapo… 
Grįžus mašinon 50km važiavom dar apie 2h. 
Viskas gerai. Tikėtina dėl to rally. Pajutau, kad šalis gyva: Joje dar yra žmonių, norinčių ir galinčių sau leist pailsėt. 
Iki sostinės mažiau nei nuo Vilnius iki Palangos.
Ką tik su Laima peršnekėjom, ką ten galima veikt vasaros viduryje??? … 
Mūsų intelekto trūkumą riboja, kad mes iš Klaipėdos. 
Mums net dviračiu iš namų max 1h iki geriausių Pasaulio paplūdymių…. 
Kaži kaip ten mano Karklės upelis? Ar jis vis dar irgi atostogauja? Kur šiemet?

Pavojingai…

Ačiū, kad pašnekėjai su kalnų Dievais. 
Įtariu, kokius 2-3 bokalus išlenkėt? Gal ko stipriau? 
Grįžom sveiki, nors tarpais buvo baisoka. Buvo ožių iš Pauliaus. Kai anas apsiramindavo, Petras pradėjo tą patį. 
Esu beveik tikras, kad tai paskutinė Petro kelionė su mumis. Sako: sekančiais metais man 18, aš niekur su jumis nebevažiuosiu… 
Aš atsiprašau už šeimos narius, kurie dabar ėjo į kalnus su sportbačiais. Bet jiems taip sakė patogiau. 
Gerai, kad susitikai su lietaus Dievu, ir mums jis tik padundeno… 
Šiandien pasivaikščiojom Piatra Craiului kalnuose. Buvo įdomu. Ne vienas gavom adrenalino. Labai prašiau, kad nieks nenusiristų nuo stataus Kalno. Visi sveiki. Ačiū. Esu labai dėkingas. 
Pradžioj mišku, po to maždaug 60-70proc nuožulnumu aukštyn. Grandinės? Jų ten nebuvo. Priekyje ėjo 2 šeimos su maždaug 3, 7 ir 10 metų vaikais. Šiek tiek stabdė, bet prisivijus buvo gera proga atgaut kvapą. Viršuj neužtrukom. 
Noriu paklaust ar technikos dievas prižiūri ir fototechniką? 
Dingo gal kokios 10 nuotraukų. Keista, šiandien vakare paklausiau google, sako ne pirmas kartas su Canon. Gal problem su atminties kortele? Rašo lyg prarastas nuotraukas galima atkurt… Namuose išsiaiskinsiu.
Pasiruoštas su namų darbais restoranas papietaut buvo rezervuotas vestuvėm. Sena gera pica man ir vaikams netoliese. Laima paėmė omletą. 
Rytoj pažadu surast ir užpilt į mašiniuką kokio daktaro, neva pravalančio purkštukus. Esu susidūręs su mirusiu kuro purkštuku su Renault Twingo, ten buvo šiek tiek kitaip, bet ir panašu. 
Ar mes paėmėm viską iš šitos bazinės stovyklos? 
Ir taip ir ne… 
Taip: Bran pilis. Telegondola Sinaia. Žygis i Piatra Craiului. 
Ne: Peleš pilis, Rasnov pilis. Veiklos čia aišku yra žymiai daugiau. Ar aš dėl praradimų gailiuosiu? Nei trupučio !!!!
Esu dėkingas kad esame visi sveiki su pakrautomis nuosavos atminties kortelėmis…

Transfagarašan

Šiandien bazinėje stovykloje prie Sibiu.
Pakeliui iš Bran buvo planas pervažiuoti Transfagarašan keliu nuo apačios iki viršaus.
Truputį nepataikiau, reiks padaužyt navigatorių.
Jis eina arba greičiausiu, arba trumpiausiu keliu. To ko aš noriu, jis kol kas ne visada įsikerta. 
Reiks pamėgint suvedinėt tarpinius taškus.
Nieko tokio, ačiū, kad patapšnojai petį, ir lankstas gavosi tik kokie 30km.
Viskas fain. Ir serpantinai. Ir gražu.
Sekmadienis. Aš tikėjaus, kad visi trauks priešinga puse į Bukareštą. Bet realiai buvo užsikimšę abiejose pusėse.
17h daug masinu sostinės kryptimi kitoje kalno pusėje. Iš situacijos priešingoj pusėj, įtariu jie savo nakvynės vietas pasieks tamsoje.
Taip jiems ir reikia…
Viršūnėje pravažiavom tunelį. 800 metrų per maždaug 20min.
Naivu tikėtis, kad top10 vietos Rumunijoje bus rezervuotos mums asmeniškai. 
Rytoj pažadu rasti ir nupirkti naują atminties kortelę, nes fotoaparatas tebeturi problemų su atmintimi.. . Viskas gerai. Ir man taip būna 
Susipykom su pilimis šioje kelionėje. Transfagarašan kelyje tikroji Vlado pilis buvo uždaryta. 
Ten šiuo metu šeimininkauja meškos. Daug laiptukų, vaikai patenkinti, kad meškos pamaišė. 
Gražiausias kelias pasaulyje? Sukomercintas.. Daug žmonių. 
Ar rytoj jis mums parodys kitą savo veidą? 
Ką dundulis ir lietaus Dievas? 
Statau rumuniško alaus, kad rytoj būtų sausa

Pirmasis kraujas.

Šioje kelionėje jaučiu esąs prižiūrimas. Tai nėra blogai.

Kalnų dievai internetu perdavė, kad šiandien po pietų norėtų pasiautėt. Į žinutę įsiklausėm.

Ryte papusryčiavę varėm į Transfagarašan viršūnę prie Balea Lac. Pakopinėjom lengvai, pakilom virš turgaus, bet ne tiek aukštai, kad sutikti ramybę. Sielos apsivalymo nebuvo, bet vaikai matė, kad čia reikalų nedaug, Paulius nebambėjo, Petras jo beveik neskriaudė. Tik porą kartų apmėtė sniego gniūžtėm..

Kvapas viršuje turguje šiaip sau, pavasarį gal neužuosčiau, bet vasarą be šieno galiu kvėpuot…

Lengvai….

Žemyn sustojome keliose aikštelėse. Kelias… Vaikai iš mašinos stojus nelipo. Interneto karta… Reikalų prisidarėm patys. Laiko iki žadėto Kalnų dievų paišdykavimo dar turėjom, neplanuotai paėjom iki Balea Cascada. Atsiprašau Kalnų Dievų, Paulius juos stipriai suerzino. Krioklys atrodė taip netoli, bet ten buvo reikalų beveik 1h. Ir Laima juos apibambėjo…

NEGALIMA Jų taip negerbti. Krioklys fantastiškas. Visiems rekomenduoju link jo pėsčiom paeit. Bet!!!!

Yra viena nedidelė atkarpa maždaug užlipus 80 proc maršruto. Takelis susiaurėja, nėra akmenų. Nėra į ką įsikibti. Grįžtant Paulius jau nebebambėjo, Petras ėjo pirmas, aš antras, Paulius trečias, Laima iš paskos.

AAAI. GELBEKIT… Atsigręžiu, Laima važiuoja žemyn nuo kokio 80 laipsnių statumo šlaito. Gerai, įsikibo į šakas nuvažiavusi kokius 3-4metrus. Apačioj dar bent kokie 5 papildomi metrai laisvo važiavimo….

Nusileidau porą metrų žemyn, Laima sakė neprisimena, kad apie metrą palipo viršun pati iki mano rankos. Po to laukė Petro ranka…

Daugiau šiandien nebuvo ožių ir bambėjimo. Mačiau kaip dreba Laimos kojos pirmą pusvalandį lipant žemyn.

Kalnų Dievai pasiėmė šiek tiek kraujo iš Laimos kojos, nieko baisaus. Aš nedaug įsibrėziau ranką.. Vakare Laimos koja kiek patino.

Tyliai ramiai nusileidom prie mašinos, kurią ramia sąžine buvau palikęs po draudžiama stovėt ženklu…

Toliau link Sibiu, nedavažiavus stojom pavalgyt. Tada ir pasivijo mus Kalnu Dievų žadėtas vakarėlis. Restorane apie mus pamiršo, gal kad dingo elektra maždaug 10 min. 1h po užsisakymo, atnešė antrus patiekalus. Paklausus kur sriubos, dingo dar maždaug 10 min. Aš ne išrankus. Sriubos suėjo.

Bet Petras pasirodo užsisakė kažkokio nacionalinio, a lia vėdarų pakaitalo Rumunijoje. Atnešė kelis storus karvės kaulus, perpjautus išilgai per pusę. Kaulo viduryje telkšojo kaulų smegenys, ar kažkokia kita bjaurybė. Paragavau ir aš. Giminaičiai užsieniečiai panašius jausmus išreiškia šaltibarščiams, nors man atitikmuo: vėdarai. Anie kaulai man smirdėjo, padėjau ant tuščio stalo šalia. Pasiūlymą tuos kaulus mums supakuoti atmečiau.

Nepaminėjau vakar, su 2 patiekalu prie meškų užgrobtos pilies gavom keptų, suvyniotų į rutuliukus kiaulių odų. Šalia suvenyrų jas pardavinėjo šiandien turguje prie Balea Lac…

Gerai, kad kol vyko šitie reikalai, lijo lietus. Negaila laiko.

Sibiu ir keliose vietose prie Transfagarašan mano Canon vis dar šlubavo atmintis, tikiuosiu ją pavyks atkurti kompiuterinės hipnozės dėka namuose… Neseniai čia vyko Nato ar Europos viršūnių reikalai. Panašu, kad Rumunai daugiausia Provoslavai.

Įdėjau į Canon šiandien naują atminties kortelę. Kažkur skaičiau, ją reikia pradžioj kompe performatuot??? Toliau stebėsiu, ar fototechnika nesiskundžia atminties praradimo problemomis.

22.27h. Tilmačiu. Transilvanija, Rumunija. Pirmadienis. 22d liepos

Transalpina

Kai kelias yra kelionės tikslas…
Šiandien turėjau tik vieną užduotį: pervažiuot ir sugįžt Tansalpina keliu.
Pagaliau radom Palinca, kurią ragavom Maramureš regione kelionės pradžioje.
Naminukė laisvai pardavinėjama pakelyje kioskeliuose.

Veryga išprotėtų atvažiavęs čia…

Kas nori Transilvanijos skonių ir ką aš pažįstu, užeikit į svečius Klaipėdoje. Pavaišinsiu. Įspūdžiais pasidalinsiu…

Neužtrukit ilgiau kaip iki rugpjūčio vidurio, mes ir mūsų aplinka ne abstinentai:)

Šiandien buvo serpantinų. Maždaug 30 proc, to ką aš pervažiavau iki šiol, savo gyvenime. 
Daug motociklų.

Kaip klausė chirurgas kai susilaužiau ranką: tu tikriausiai motociklistas? … 
Ne, sakau, aš dviratistas :).

Kas nejaučia baimės vairuoti, tai Kelias stipriems. Mačiau Dacia su nuleista padanga, tikriausiai įmaurojo į duobę, jų čia daug.
Mačiau kaip verslininkai kelyje specialiai paleidžia ganytis asiliukus, kad turistai sustotų čia, susileistų, kai asiliukas įkiša nosį pro mašinos langą. Šalia aikštelė pastatyt masiną, mini turgelis turistui nusipirktu kokio nors šūdo…

Apačioj apie +27c. Viršuj po pusvalandžio apie +13c. Būkite pasiruošę. Nepykdykit kalnų Dievų.
Siprus kelias. Laima, klausė, ar pavargau.. Ar galima pavargti nuo veiklos, kuri teikia tau malonumą?

Pakeliui namo, vaikai mušėsi galinėse sėdynėse tyliai… Po to garsiau… 
Prieš grįžtant į bazinę stovyklą, vėl užsidegė Check engine lemputė… 🙁
Serpantinai ok. Lempute neužsidegė nei važiuojant Transfagarašan nei Transalpina, o vat greitkelio mūsų mašiniukas panašu nemėgsta.. Aš irgi. Važiuosiu lėčiau.
Pažadu neviršyti 90 km/h pakeliu namo.
Užvakar pyliau „daktaro” į benziną, Laima tuskina užpilti dar. Įtariu, paslaptis slypi kažkur anapus…
Labanaktis Transilvanijoje

Salina Turda
Ei, kas atsitiko???
Pradėjau planuot kelionę dar praeitais metais, o dabar esam viešbutyje netoli Rumunijos-Vengrijos sienos…
Kur dingo visos dienos??
Taip taip, suprantu. Laikas ne tavo galioje…
O ką man?
Šiandien užvedus mašiną Check engine lemputė tebedegė.
Artimiausioj degalinėj užsipyliau pilną baką kuro. Dapyliau ir daktaro purkštukams…
Kelis kartus užvedus / užgesinus variklį lemputė užgeso.
Šiandienos vienintelis ir nepakartojamas lankymo objektas buvo Turda Druskos kasyklos.
Tikėjaus kažko panašaus į Veličką. 
Nelyginkit!!! 
Turit atvert savo protą, ir suvokt, kad žmonės sugebėjo tiek įsikasti žemyn, kad iš to padarė ir turistų traukos top10 Rumunijoje vietą. 
Nesitikėkit ten ramiai pakvėpuoti druskingu oru, nebent turite problemų su klausa…
Triukšmas. Daug žmonių. Bet dar nėra eilių valdymo, kaip PL analoge. Visur eilės:
Nori nusileist liftu žemyn, negali ar tingi nulipt: stovėk eilėje. 
Dar didesnės eilės, prie liftų aukštyn. 
Mums kas, mes kalnuos buvom. Šiek tiek sušilom kol užlipom. 
Eilė buvo ir prie valtelių druskos ežerėlyje pačioje apačioje.. Kokioms 2h… Kas nebranginat savo laiko, stovėkit, laukit.
Mes žinom viršuj yra druskos ežeriukai. Šalia kiekvieno stovi gelbėtojo bokštelis ir sena gera balta vėliava. 
Nubraukus visus savisaugos instinktus, kviečiam silpnai mokantį plaukti Paulių maždaug 15 metrų gelmėn. 
Jauties kaip plūdė. Bet kurioj pozoj, plūduriuoji, jokių galimybių nuskęst. 
Petrui nusibodo per 15 min. Mes pamirkom apie 1h. Svarbiausia, kad vanduo nepatektų į akis. 
Kalnų žaizdos šiek tiek perštėjo.
Kas toliau?? 
Namo.. Vaikai sako Taip!!. Jie tą ką pamatė įvertins vėliau. 
Man vairuojant link Satu Mare kartais kildavo pagunda. O gal iš naujo? 🙂 
Rytoj laukia 800km ir pervažiavimas per Vengriją, Slovakiją, Lenkiją, nakvynė prie Baltstogės. Nesinorėtų daugiau nuotykių…
Kelionių angele, norėčiau, kad tai būtų paskutinis mano sakinys šios kelionės dienoraštyje. 
Ačiū iš anksto. 
Tavo globotinis. 
Simonas