10 diena:
Šiandien vėl grįšim į Bosniją ir Hercegoviną. Ryte atsikėlę, papusryčiavę balkone, kraunamės daiktus ir važiuojam iki Bosnijos ir Hercegovinos sienos. Pasirinkome trumpiausią ir tiesiausią kelią iki sienos, tačiau ten pasirodo buvo siena skirta tik vietiniams gyventojams ir užsieniečių pro ją nepraleido, todėl teko apsisukti. Sugaišę papildomą pusvalanduką kirtome Bosnijos ir Kroatijos sieną. Pirma stotelė – Počitelj kaimas su senu akmeniniu miestu. Aišku ir čia be nuotykių neapsieita, nusprendėme, kad kurą pilsime sekančioje degalinėje, tačiau jos kaip nebuvo taip nebuvo, o mašinos kuro rodyklė jau žemai žemai. Taip beskaičiuodami paskutinius metrus iki užgesimo privažiavome degalinę ir buvome išgelbėti. Toliau dar pora kilometrų ir mes jau Počitelyje. Lipame iš automobilio ir neriame į akmenimis grįstų gatvių labirintą. Čia perkame skanių, šviežiai spaustų ir karštą dieną gaivinančių sulčių. Dar vienas nuotykis – laiptais visu greičiu šliuožė gyvatė, kuri išgąsdino visą kompaniją. Vaikštome gatvelėmis, bendraujame su kitais čia viešinčiais turistais ir sultis bei suvenyrus pardavinėjančiomis vietinėmis gyventojomis. Diena pasitaikė labai karšta todėl džiaugiamės, kad kitas mūsų sustojimas Kravice kriokliai, kuriuose bus galima išsimaudyti lediniame vandenyje. Atvažiavę kiek nustembame, nes įėjimas mokamas, tikėjomės, kad bus nemokamai, bet vaizdai visgi buvo verti, ypač kai įlindome į ledinį vandenį ir atgaivinome pavargusius ir įkaitusius kūnus.
Išsimaudę traukiame link dervišų vienuolyno Blagaj miestelyje.
Čia vėl menkas nusivylimas, nes tikėjomės jo kiek didesnio, bet pasivaikščiojome aplinkui ir išvažiavome link pagrindinio lankytino objekto – Mostaro. Surandame nakvynės vietą, pasidedame daiktus ir einame vakarieniauti. Vakarienei pasirenkame Tripadvisor labai išreklamuotą restoraną – Tima Irma. Ir mes jį visiems irgi rekomenduojame. Maisto porcijos nežmoniškos, skonis nerealus, aptarnavimas geras, tiesiog nuostabi vieta. Įdedu nuotrauką su mūsų valgytu maistu, tai porcija 4 asmenims ir mes jau esame prisidėję pilnas lėkštes maisto. Stengėmės pabaigti viską, tačiau vis tiek dalį teko palikti. Už pastangas viską suvalgyti padavėja mums padovanojo alaus. Labai laimingi, pavalgę ir su gera nuotaika patraukėme pažinti Mostaro. Nežinau kodėl, bet visi miestai Bosnijoje ir Hercegovinoje man labai patiko, čia tvyro tokia jauki ir gera atmosfera, kad taip ir norisi tik vaikščioti ir gerti į save visas geras emocijas. Šalia tilto susirinko gal šimtas vietinių žmonių, kurie temstant visi kartu vakarieniavo ar tiesiog gerai leido laiką, fotografuojamės ir mes prie naktinio Mostaro tilto ir einame į laikinus namus miegoti. Rytoj vėl grįšim į Kroatiją.