9 diena:
Rytas, pusryčiai, baseinas ir į kelią, tiesa šiandienos planas tik 50 km. Paskutinį kartą pamojuojame Juodkalnijai ir važiuojame į Dubrovniką. Planas buvo pirmiausia užkilti į kalną iki Fort Imperial pasidaryti miesto nuotraukų iš aukštai, tačiau kelias remontuojamas ir nepravažiuojamas, todėl kelias nuotraukas padarome pakeliui 
ir važiuojame iki išsinuomoto buto, kur paliekame automobilį. Parkavimo kainos Dubrovnike tikrai nemažos, todėl su buto savininku sutarėme, kad atvažiuosime dar prieš pietus, bet automobiliui palikti. Nuo butuko iki senamiesčio apie 3 km tai neskubėdami, nes labai karšta, pėdiname apžiūrėti Adrijos jūros perlo.
Dažniausiai skeptiškai žiūriu į kelionių aprašymus, kur lankytini objektai giriami ir liaupsinami ir vadinami perlais, deimantais ar dar kuo, todėl ir šį kartą nesitikėjau tokio įspūdžio, kokį patiria kiti keliautojai. Gerai kartis daug nesitikėti, po to smagu kai kokia nors vieta viršija lūkesčius, taip nutiko ir su Dubrovniku. Žinau, skaičiau, kad čia gražu, bet tik pamatęs susidarai savo nuomonę. Mums čia patiko. Siauros gatvės, dailūs namai, viskas pulsuoja istorija. Pasivaikščiojimas Dubrovniko siena nėra pigus malonumas, tačiau nebuvo gaila 22 eurų žmogui už šią pramogą. Vaikštant siena norėjosi fotografuoti kiekvieną kampą. Kur tik pasisuksi gražūs vaizdai, jūra, kalnai, senamiestis – pasaka. Nors Kroatijoje dar nebuvo sezono įkarštis, tačiau turistų Dubrovnike netrūko ir tikrai suprantama kodėl. 
Taip visą dieną ir pravaikščiojome Dubrovniko gatvelėmis ir vakare patraukėme link savo namų, vakaroti ir ilsinti kojų.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Sakyčiau nemenkas iššūkis kelionėje rašyti kasdien… bet kita vertus – įspūdžiai ”švieži”. Lauksiu tęsinio.
Aha, issukis tikrai nemenkas 🙂 bet butent del to sviezumo ir norisi rasyti kasdien, nes paskui pasimirsta detales :))) Kokia maloni paskata toliau rasyti – yra kas laukia! :))
Bet gal būtų gerai, jei į vieną aprašymą kelias dienas sudėtumėt ar net savaitę. Ir skaityt patogiau, kai nereikia kievienos dienos atsidarinėt atskirai
Aruna, gal ir gera ideja, tik ar ne per ilgas bus pasakojimas skaitytojui?
Nemanau, nes jei ne nuotraukos, tai tie pasakojimai visai neilgi gautųsi
Aš tai negalėčiau taip kelionėje kasdien rašyti. Man įspūdžiai turi susigulėti, be to pasakojimus rašau tikrai ilgai, kartais net porą vakarų, o kur dar nuotraukų sutvarkymas – tam kelionėje tikrai būtų gaila laiko – aš net knygų keliaudama neskaitau – tiesiog geriu į save visus įspūdžius, o pasėdėt prie kompo, pamiegoti ar paskaityt galėsiu ir namie.Bet kai ilgai keliauji, tai gal ir sunku būtų po to įvykius atsekti, nebent pagal nuotraukas 🙂
Man tai netrukdo, kad parašyta dienom, bet galėtumėt kiekvieno pasakojimo gale įdėti nuorodą į sekančią dieną, tada nereikėtų kiekvieną kartą grįžinėti į pagrindinį puslapį. O pasakojimai idomiai skaitosi 🙂