AZERBAIDŽANAS BAKU – ką verta pamatyti Kaukazo Dubajuje

AZERBAIDŽANAS BAKU – ką verta pamatyti Kaukazo Dubajuje.

Visada yra kelionių kryptys susietos su smalsumo patenkinimu, o ne senomis svajonėmis, rekomendacijomis arba nuotykių troškimu. Lyg ant mielių augantis Baku tai kaip pyragas orkaitėje, kurį norėsiu ateiti ir periodiškai patikrinti kaip jis kyla.

Taigi Baku vienas sparčiausiai augančių Europos didmiesčių. Jeigu sovietiniais metais miestas buvo dar tik peržengęs 1mln. skaičių, tai dabar jau siekia ~2,5mln.

Azerbaidžanas sparčiai siekia tarptautinio pripažinimo savo naujai išblizgintai sostinei ir tam negaili resursų. Pastaruoju metu mieste vyko Eurovizijos konkurso finalas, Europos žaidynes, F1 lenktynių Gran Prix, 2020m. čia vyks UEFA Europos čempionato kelios rungtynės. Taip pat miestas nuolat mėgina laimę kandidatuodamas Vasaros olimpines žaidynes.

Esant tokiam kontekstui, žinoma, labai smalsu aplankyti šį Kaukazo fenomeną. Geriausiai kainos ir trukmės atžvilgiu, šiuo metu, dėliojasi skrydžiai per Rygą su AirBaltic. Kitais atvejais visada galima rasti per Maskvą, Stambulą ir Kijevą.

Azerbaidžano viza nuo 2017 sausio mėn. užsakoma online https://evisa.gov.az/en/. Reikia turėti omenyje, kad veikia daug agentūrinių puslapių, kurie imituoja oficialiuosius ir paima papildomą paslaugos mokestį. Viza išduodama per 3-4 dienas.

Pradėjau nuo Ramana pilies. Ji nėra pažymėta turistiniuose visuose bukletuose, tačiau turi vieną išskirtinę savybę – stūkso virš senųjų naftos gręžinių. Vairuotojas buvo didžiai nustebęs kai pasakiau kur noriu nuvykti. Pats ten buvo pirmą kartą, nors yra Bakincas jau trečia karta.  Vaizdinga pilis jau nuo XIIa. stūkso ant uolų. Durys užrakintos, skaičiau, kad reikia klausinėti vietinių ir ieškoti žmogaus turinčio raktus. Kaip XIIa. ieškok raktininko… Vienok vaizdas nuo kalvos į naftos gręžinius užburiantis. Pažangos ir istorijos kolizija tiesioginiame eteryje. Pirmą kartą teko apžiūrėti vis dar veikiančius senuosius naftos bokštelius – ikoninius pumpjack (wikipedia galima rasti aprašyta veikimo principą). 1898m. aplink Baku buvo išgaunama daugiau nei pusė visos pasaulio naftos. Kapitalas plaukė iš viso pasaulio ir tuo pačiu iškėlė dabartinę Azerbaidžano sostinę į aukštumas. Šiuo metu pagal naftos bei dujų gavybą ir atsargas Azerbaidžanas vos patenka į dvidešimtuką. Beje pirmoje vietoje pagal atsargas sensacingai skurstanti Venesuela.

Vairuotojas su savo Mercedes Benz 500E veža į Heydar Aliyev centrą. Pasitaikė plepus. Sako Irane gyvena 20mln. azerbaidžaniečių (čia man, tiesiog, kad žinočiau). Toliau dar sako, kad iš Armėnijos Karabachą reikės atsiimti. Klausiu, o tai kiek azerbaidžaniečių gyvena Karabache? Sako: „Dabar nei vieno, anksčiau apie 200 tūkst.“. Logikos grandinė smarkiai trūkinėja… Bet vis tiek bandau: „Tai gal reikia 20mln. atsiimti?”. Sako: “Ne svarbiau Karabachas”. Vat ir galvok sau kuo Karabachas svarbiau už 20mln. savo tautiečių… Taip ir Lietuvai, kam galvoti apie po pasaulį pasklidusius lietuvius, jei pvz. galima sukoncentruoti savo dėmesį į kadaise mums priklausiusią pvz. nedidelę Polocko sritį – visi turėtų bendrą temą.

Patekti į Heydar Aliyev centrą kainuoja 15 manatų (2manatai = 1euras). Viduje nieko pribloškiančio išskyrus kelis prabangius Heydaro Aliyevo  limuzinus. Visa šio pastato didybė tai su niekuo nesupainiojamas eksterjeras. Stogas kaip bangos ant kurių iš pažiūros būtų smagu pasikinkyti banglentę.
Vienos geriausių nuotraukų visame Baku daromos būtent čia.

Įdomus paminklas iš Stalino laikų įsikūręs visiškai šalia naujųjų dangoraižių kvartalo. Tai dabartiniai Vyriausybės rūmai baigti 1952-aisiais. Kažkuo primena Varšuvos „perliuką“. Į vidų patekti, manau, galima bandyti diplomatinio korpuso sudėtyje.

Naujųjų dangoraižių kvartalas dar tebestatomas, tačiau vietiniai sako, kad projektai prarado savo ankstesnius tempus prieš kelis metus, kai krito naftos kainos. Pusmėnuliai stovi iki šiol nepabaigti.  O štai Baku bulvaras nusidriekęs palei Kaspijos pakrantę yra įspūdingas ir išbaigtas. Tai jau primena  ne bulvarą, o gražų parką su užuovėjomis nuo vasaros kaitros. Miestiečiai mielai nesėdę suoliukus po šešėliais.

Tiesa pasigendu dviratininkų ir motorolerių – nelabai jų mačiau ir mieste. Europos sostinėse dviračių priemonių vasarą knibžda. SUV ir visureigių netrūksta, o štai alternatyvų į ekologijos svarstyklių pusę nėra. Tiesa Baku yra metro, kuris skirtingai nei kaimyniniuose Tbilisyje ir Jerevane yra sparčiai plečiamas. Tiesa kas požemyje tas ne paviršiuje: metro traukiniai ir eskalatoriai tiesiai iš dokumentikos apie Sovietų Sąjungą. Užtat pigu. Turistui svarbiausia yra raudonoji linija. Koroglu metro stotelėje yra autobusų stotis iš kurios vykstama į oro uostą. Genclik – traukinių stotis traukiniui į Tbilisį. Iceri Seher – senamiestis. Paprasta. Dėl autobusų galima visiškai nepergyventi, tiesiog klausti vietinių ir pasakys kur sėsti ir kur išlipti. Azerbaidžaniečiai labai draugiški žmonės ir neatsisakys padėti (labai gali praversti rusų kalbos žinios).

Baku bulvaro gale yra keli objektai. Kilimų muziejus (deja po Irano kilimus praleidžiu), Venecijos kanalų restoranas beje su gondolomis. Ir, žinoma, trečia aukščiausia vėliava ant stiebo pasaulyje. Gyvai man ji nepasirodė itin aukšta. Bet kuriuo atveju aukščiausia šiuo metu yra Jeddah Saudo Arabijoje. Įdomūs faktas, kad dėl aukščiausios vėliavos ant stiebo šiuo metu varžosi beveik vien tik musulmoniškos šalys, o jų kompanijoje įsimaišiusi vienintelė Šiaurės Korėja.

Iš aikštės kurioje plevėsuoja vėliava atsiveria vienas gražiausių vaizdų į tris Flame Towers arba Liepsnojančius Bokštus.  Tai pelnytai šiuo metu yra Baku simbolis. Bokštai ypatingai žavi keisdami spalvas tamsiuoju paros metu. Galima tiesiog pasėdėti ant suoliuko ir pasigrožėti XXIa. pasiekimais. Aukščiausias iš bokštų yra tik 182m., bet strateginė pozicija ant aukštos kalvos suteikia reikiamos didybės. Nuo vėliavos aikštės funikulieriumi galima pakilti prie pat Liepsnojančiųjų Bokštų. Tačiau labiausiai rekomenduočiau šalia esančią Dagustu parko apžvalginę aikštelę. Pačios gražiausios nemokamos Baku krantinės panoramos atsiveria šiame parke. Gražesnė, bet jau mokama, tik nuo televizijos bokšto.

Baku senamiestis, sakyčiau, sutvarkytas europietiškai. Net tinkas niekur nenubyrėjęs. Aišku kas ieško tas randa, bet visumoje paliko labiau Viduržemio jūros tvarkingiausių pajūrio miestelių nei beveik Artimųjų Rytų įspūdį. Didžiausią įspūdį paliko siauros senamiesčio gatvelės, kuriose galima paklaidžioti, pasėdėti ant laiptukų ar pavakarieniauti mečečių fone. Mergelės bokštas toks pats didingas kaip ir internetiniuose atvirukuose gal net vizualiai atrodo aukštesnis. Senamiestį supančios sienos ir parkai tai atskiros erdvės miestiečiams ir turistams gerai praleisti laiką. Tiesa nuvylė Širvanšacho rūmai, kurie yra labai paprastučiai. Turbūt kuklus ir taupus buvo Širvano šachas.

Ieškojau vietų susijusių su filmu Briliantinė Ranka. Pavyzdžiui tiksliai pavyko rasti kadrą: „12:35 Ruso turisto!“. Įdomus papildomas žaidimas. Daugiau: http://back-in-ussr.com/2013/12/brilliantovaya-ruka-v-baku.html

Reziumė: jei Baku turėtų daugiau tiesioginių skrydžių į Europą ir ten skraidytų low cost avialinijos, tai būtų puiki destinacija ilgajam savaitgaliui. Nusmukęs manato kursas ir dėl euro įvedimo nepateisinamai pašokusios paslaugų kainos Lietuvoje, Baku paverčia pigia alternatyva savaitgalinėms kelionėms į Vakarų Europą.

Aš toliau vykau į  Tbilisį todėl norėčiau pasidalinti kaip viskas vyksta kai reikia keliauti Baku – Tbilisi traukiniu. Azerbaidžano geležinkelių puslapyje https://ticket.ady.az/en reikia užsiregistruoti. Tada vėliausiai viena savaitė prieš kelionė užsakyti el. bilietą, nes vėliau sparčiai mažėja vietų ir jų gali visai nelikti. Rinktis kupė vagonus, nes kainos patenkinamos (plackartas – 23 manatai, 4-vietis kupė 34 manatai, 2-vietis kupė 57 manatai). Išvykimo laikas 21:50, atvykimas į Tbilisį 10:30. Traukiniai ne nauji, triukšmingi, todėl rekomenduoju rinktis vietas vagono centre, kad neatsidurti virš dardančių ratų. Kriauklė tik tualete. Nėra vagono restorano. Todėl nusipraskite viešbutyje ir nusipirkite maisto bei gėrimų iš anksto. Apie pakeleivius, palydoves ir policininkus galima parašyti atskirą straipsnį, bet tai jau būtų ne apie Baku.