Meksika: 17-22 dienos. Playa Del Carmen. Xcaret

Septynioliktoji keliones diena prabego darbingai.

Na o vakare – nuostabi vakariene prancuziskos virtuves restoranely…

Cia pirma karta ragavau prancuziskos svogunu sriubos. Taip taip – svogunu! 🙂 ir jos skonis – dieviskas!

Zygimantas (mano mazas surio maniakas) pasirenka suriu rinkini 🙂 o kaip pagrindini patiekala pasirenkam prancuzo padavejo (restoranelio savininko) isreklamuota visciuka, kurio paruosimo budas (ji nupasakojo tas pranzucas) mum pasirode viliojantis. O ruosia jie ji taip: nuima visciuko oda, itrina ekologiskomis svieziomis provanco zolelelimis, uzdeda ta nudirta odele atgal ir marinuoja ananasu sultyse. Paskui viska kepa kazkokioje ypatingoj krosnyje 🙂 ir tikrai skonis – pasakiskas. Bet cia dar ne viskas! Mes juk Meksikoj! Tai ir pranzuziskai paruosta visciuka reikia valgyt meksikietiskai! Pasirodo musu prancuzas yra vedes meksikiete , ir ji jo recepta patobulino! :)) Reikia pasiimti tortilijos paploteli, uzdeti ant jo ryziu, to visciuko, viska apslakstyti astriu salsos padazu ir paploteli susukti. Voula! Prancuziskas visciukas meksikietiskai!

Po vakarienes jauciames apsunke. Butu uzteke ir to visciuko be jokiu sriubu ir suriu… nutariam, kad geriausias budas pasijausti gerai – pajudeti, tad nusprendziam pasivaikscioti.
Ir tikrai – ilgas ilgas pasivaiksciojimas beveik visiskai tusciu papludymiu pataise visa savijauta ir taip atpalaidavo, kad tiesiog braidem pajury tyloje, abu kazka svajodami:)

Vakara vainikavo sedejimas po palmem pajury ir gerejimasis nuostabaus grozio menesiena… 🙂

18 diena

Nuo pat ryto Zygimantas kimba i darbus, o as – pakuoti lagamino, nes siandien kraustomes i kita viesbuti netoli Xcaret parko. Ten laukia ir darbai ir pramogos, nes tas parkas ziaaauriai didelis ir laaaaabai idomus! Bet i ji eisim tik rytoj, tai rytoj placiau apie ji 🙂

Naujuose “namuose” busim iki sekmadienio. Tad isikure keliaujam pasivaikscioti po teritorija, apsiziureti kur vyksta viesbucio koncertai, kur kokie restoraneliai, kur bufetas, baseinai, kur galima snorklint. Ir pasirodo, kad musu viesbutis dziungliu pakrastyje, tad visur lauke (iki papludymio, baseinu ir t.t.) eini isgrystais takeliais, kuriuos supa dziungles! Sutinki bezdzioniu, stirnu, mazu gyvacikiu, papugu, praskrenda koks pelikanas… Nakti girdisi visokio plauko snaresiai traskesiai ir ziogu, cikadu svirpesiai… Pasaka… 🙂

Siame viesbutuke irgi yra 4 skirtingos virtves, tai prie kiekvieno ju duru yra meniu, tad issirenkam kur daugiausia juros maisto, ten ir traukiam – sikart tai Oriental restoraniukas. Mano lasisa buvo nerealiai istroskinta, noreciau taip moket ja pagaminti 🙂 Na o Zygio krevetes pasak jo irgi buvo nors liezuvi praryk 🙂

Po vakarienes siek tiek paziurejom pasirodyma viesbucio amfiteatre kur vyko vaidinimas vaikams su Mine, Grazuole ir Pabaisa ir panasiais personazais 🙂 O pries iega dar pasivaiksciojom po naktines “dziungles” 🙂

19 diena – aktyvi diena Xcaret parke

Po darbu, sociai pavalge nusprendem eit i ta zymuji “Xcaret” parka, kuriam apsilankyti mums patarinejo tiek sutikti turistai, kurie jau ten buve, tiek vietiniai. Ir tikrai buvo daugiau nei verta!

Viesbutis, kuriam apsistojom, turi savo atskira iejima i si parka, ir jau vien nuo iejimo prasideda ispudziai 🙂 Nes eini – blausiai apsviestu tunelio, kurio lubose kartas nuo karto zioji apvali skyle ir matosi augalija, verziasi saules spinduliai… Grazu!

Islindus is tunelio – atsiduri parke. Parkas – didziulis! Isikures dziunglese, ribojasi su karibu jura ir turi savo papludymiu. Cia begales pramogu, ir jas visas isbandyti, ar net apeiti visa parka per viena diena – praktiskai neimanoma, nebent lekiant, nespejant pasimegauti… Visa laime, kad mes turim net 3 dienas sio parko tyrinejimui! Tad neskubam 🙂

Cia galima pamatyti visokiu gyvunu : bezdzioniu, stirnu, gyvaciu, papugu, laaaaabai daug rusiu ivairiausiu pauksciu, vezliu, raju, rykliu, delfinu, puma ir jaguara ir daug kitu kuriu net pavadinimu nezinau!

Yra drugeliu terariumas – viskas naturalioj gamtoj tik tinklines lubos uzdetos, kad jie neisiskraidytu toli.
Pasigrozejom visokiais graziais drugeliais. Laaaabai faina stebeti kaip jie suka ratus virs galvos, nutupia ant rankos ar valgo jam padeta arbuza…

Parkas pilnas papugu. Jos laaaaabai laaaaabai grazios. Bet pastebejom, kad neskraido – o buna vienoje vietoje prie lesyklu. Is pradziu tikejomes, kad todel, jog cia gauna maisto. Bet paskui pastebejom, kad joms ikirpti sparnai ir iskarpytos plunksnos, kad skristi negaletu… Va tada tai mums suspaude sirdis… Toks didelis, toks grazus paukstis, suluosintas tam, kad mes, turistai, galetume ju tuo groziu pasidziaugt… Bet visa laime gyvent is ju atemam. Ir tu papugu visam parke pilna, o skraidanciu – mazai. Pagrinde tos tupincios, pakirtais sparnais.. Tai tokie labai dviprasmiski jausmai apima i jas ziurint. Labai grazu, ir labai gaila…

Ir apskritai sitam parke buvo daug tokiu dviprasmisku jausmu. Gamta, galimybe pamatyti ta laukiniu dziungliu grozi – paliko neisdildomus ispudzius. Na neapsakomai grazios cia upes su skaidriu skaidriu vandenuku. Augmenija musu Lietuviskoms akims visikai neiprasta ir laaabai grazi. Garsai…. Pasakiski! Kazkas krebzda, kazkas ciulba, kazkas ubauja, kazkas urzgia, kazkas ciurlena… 🙂 Kvapas gaivus gaivus! Taip ir norisi giliai ikvepti…

Bet visokie terariumai… Jie ir kelia tuos dviprasmiskus jausmus, nes viena vertus – pamatyti rykli, delfina ar rajas – tikrai idomu, bet kita vertus, ziurint kaip mazyciam baseine tos rajos neturi kur deramai paplaukiot ir tarsi bando “islipt i kranta” spaudzia sirdi. Arba kaip ryklys (nepamenu rusies, bet ne tie plesriausi ir didziausi :)) ) priziuretojo laikomas, kad nepabegtu ir nespurdetu, o turistai (papildomai uz tai sumokeje) ta rykli liecia, glosto, ciupineja (vienu metu kokie 4-5 zmones) kazkaip negaliu to suprasti. Mano nuomone, tokie dalykai turetu buti draudziami. Ir jauties net biskiuka kaltas, kad pirkdamas i ta parka bilietus tuo paciu remi ir tuos gyvunu skriaudikus.

Delfinai bent jau turi didesnes teritorijas paplaukiot, bet vis vien zinant, kad nelaisveje jie gyvena tris kartus trumpiau, gaila ir ju. Laaaabai grazus ir protingi gyvunai – irgi sugalvota pramoga – gali uz papildoma mokesti tam baseine kur jie plaukioja su jais paplaukioti, nusifotografuoti kai buciuojiesi su delfinu, nes jie kantriai pozuoja, o nufotografuoti tiesiu taikymu keliauja pas priziuretoja atsiimti uzdirbtos zuvies. Man kazkaip irgi buvo gaila i juos ziuret.

Tad tuos gyvnu terariumus ir akvariumus mes taip prabegom praejom, ir ejom megautis gamtos vaizdais. O jie cia nepakartojami ir kelia tik gerus jausmus, tad megaujames jais!

Pasivaikstom po islikusius Maju kaimelio griuvesius (kurie cia plyti vidury dziungliu), paplaukiojam su valtele dziungliu upe, besigrozedami nepakartojamais vaizdais ir garsais.

Jei idomu, galit pasiziureti video is to plaukimo – ikeliau i youtube. Su mumis plauke 20 turistu, bet kaip pastebesit video – niekas beveik nesikalba, retkarciais kazka tarsteli vienas kitam, bet nera tristams budingo surmulio – visi tarsi uzhipnotizuoti to grozio ir tu gamtos garsu… 🙂
Nuoroda i plaukimo filmuka:

https://www.youtube.com/watch?v=-TMJz7nPSY0

Dziungliu takeliais prieinam ir parko papludymi – na neispasakytas grozis! Jautiesi, tarsi butum rojuje! Laaaabai karsta, esam susile ir siek tiek jau pavarge tad nutariam issimaudyt.

Pasiturske vandeny, keliaujam toliau. Tie dziungliu vaizdai tiesiog dziugina ir aki ir sirdi ir klausa, tad vaikstom takeliais ir megaujames… Prieinam “Maju kaimeli”, kur prekiaujama visokiais ranku darbo suvenyriukais, panasiai kaip pas mus Rumsiskese sustatyti Maju namukai, kur gali ieiti i vidu, pasiziureti kaip jie atrodydavo. Apziurim ir traukiam atgal i dziungles…

Prieinam didele aikste, kur vyksta pasirodymas su Zirgais. Sustojam trumpam pasiziureti.

Beeidami link isejimo, prieinam auksta apzvalgos boksta, tad sedam i eile ir laukiam pasikelti juo ir mes. O pasikelus atsiveria pasakiskas vaizdas. Kaip ir Vilniaus televizijos bokste, sedint sukiesi ratu ir gali apzvelgti visa teritorija – matosi jura, plytincios dziungles, parko teritorija, Playa Del Carmen ir netgi Cancunas! Po truputi leidziasi saule, tad tos saulelydzio spalvos nutviekstas vaizdas dar ispudingesnis… Suspaudziam vienas kitam ranka, pasibuciuojam, o viduj kirba kazkoks neapsakomas laimes jausmas. Atrodo sypsais visa siela, visu kunu ir net visais organais :))

Nusileide jauciames maloniai pavarge ir siek tiek alkani, o Zygimantas dar turi atrasyti keleta svarbiu emailu klientams, tad traukiam link namu.
Beeinant i tuneli – pastebim pietaujancia gyvatele. Ja bevalgancia drieziuka nufilmavom:

https://www.youtube.com/watch?v=2IzZBB_B9zQ

Vos grize pastebejom, kad salia musu balkono medziuose karstosi bezdzione, tad ciumpam ant stalo esanti banana ir einam i balkona pabandyt prisiviliot ja arciau ir pavaisinti 🙂 Ir ka jus manot? Susirenka visas burys tu bezdioniu! Viena randa kelia iki musu (per stoga) ir banana pasiima. Tailande Zygimantas buvo susidures su agresyviom bezdzionem kurios atimineja kameras, telefonus arba net kandzioja zmones, tad kai jos taip arti net issigastam – lekiam i kambari :)) Paskui jos dar vis uzsuka i balkona pasizvalgyti ar tikrai bananai baigesi :)))
Banano perdavimo bezdionelei operacija irgi uzfiksavom:

https://www.youtube.com/watch?v=Q11SsFsbmrI&t=13s

Pabendrave su bezdzionelem, nusiprause ir pasipuose keliaujam vakarienes. Si karta tai “Steak House” viesbucio restoranelis.

Po to – vel stebim pasirodyma viesbucio amfiteatre 🙂

Kylant liftu i kambari, nutiko keistas nutikimas ;))) Kilom kartu su juodaodziu porele. Kadangi as vis bandau realybeje taikyti Dale Carnegie praktikas ir stengtis niekada nenutyleti komplimento jei jis nuosirdus, pagiriu tos merginos suknele (nes ryskiai raudona aptemta suknele su gilia iskirpte nugaroje ant jos treniruoto stangraus kuno ir tamsios odos atrode tikrai pasakiskai). Ji visa nusvinta, padekoja ir palaikydama pokalbi klausia Zygimanto ka jis geria (nes iseidami is viesbucio amfiteatro dar pasiemem po gerima – as sampana, o Zygis savo pamegta “negroni” ), tai Zygis taip ir pasake to kokteilio pavadinima – “I`m drinking Negroni”. Butumet mate kaip jie pasiziurejo… Tada tokia truputi nejauki pauze, nes Zygis irgi suprato kad gal jie netaip suprasti gali ir pradejo pasakoti to kokteilio sudeti, tada itampa dingo, visi pradejom juoktis ir atsidurem reikiamam aukste :)) Ir dar musu kambariai – priesais vienas kita 🙂 Atsisveikinom besijuokdami :)))

20 diena, penktadienis.

Visa diena – pliaupia. Per pietus pasidarom pertrauka nuo darbu, o dangus padaro pertrauka nuo lietaus, tad vel traukiam i parka. Taciau lietutis buvo sustojes tik trumpam ir vel pratruksta. Bet atrandam Svenciausios Mergeles Gvadalupes koplycia, ir muzieju, tad apziurinejam tai, kas siame parke po stogu 🙂
Koplycia tokio didumo, kad man labiau primine baznycia. Labai savito stiliaus. Pagrindinis jos altorius – didziule medine Mergele Gvadalupe.
Visa koplytele kaip kokia arena is virsaus leidziasi i apacia. Didele erdve, nereali akustika, tad pamaldu metu, giesmes turetu buti ispudingos.

Pasigrozim ir muziejaus eksponatais nuo vaikisko triratuko iki miegamojo interjero 🙂

Grize dar pasidarbuojam iki vakaro, o vakare musu planas keliauti i Xcaret parko “Night Show” (nakties sou), nes taipogi girdejom labai geru atsiliepimu, kaip ir ispejimu nueiti daug anksciau nei prasideda sis sou, kad rastume vietos atsisesti – tiek daug ziurovu ten prisirenka. (O amfiteatras kuriame jis vyksta didziulis!), tad musu logika buvo tokia, kad kadangi visa diena lijo, parke buvo maziau turistu nei iprastai, tai ir sou bus maziau zmoniu.
Tad susiruosiam ir keliaujam vakarienes – sikart Italiska virtuve – as megaujuos midijom, Zygimantas krevetem.

Pasistiprine keliaujam i sou.

Ir istikruju, ateje pries pat pasirodymo pradzia, nors zmoniu ir buvo tikrai daug, vietos prisesti radom be vargo.
Prie iejimo, visiem dalino zvakutes, o iejusi supratau kam – visa arena nusviesta tu zvakuciu atrode ispudingai…

Paties sou visa esme – parodyti Meksikos istorijos raida ir tradicijas, paprocius nuo Maju civilizacijos iki dabartiniu laiku. Buvo nerealiai idomu ziureti – viskas labai graziai pateikta. Pilna spalvu, beprotiskai temperamentingu ir ritmingu sokiu, uzvedanciu dainu. Ir visos inscenizacijos nuo Maju zaidyniu iki ispanu isiverzimo… pasakiskas vaizdas. Ziurint nuo veido nenyko sypsena.

Stebejau visa sita sou ir galvojau, kad man Meksikoje patinka viskas – zmones, ju tradicijos, sokiai, muzika, gamta… 🙂

P.S. Nufilmavau Maju senoves soki, kuris vadinasi „Zmogus paukstis” ir buvo sokamas norint prisaukti gera derliu:

https://www.youtube.com/watch?v=r-BoDVIvbqI

21-oji diena. Sestadienis

Siandien taip pat diziaja dali dienos pliaupe. As ar tai lietaus, ar tai ispudziu pertekliaus, ar tai sestadienines nuotaikos paveikta pramiegojau iki dvyliktos. Tuo tarpu ne kurie darboholikai (:)) ) dirbo nuo ankstyvo ryto nepaisant sestadenio 🙂
Buvom planave siandien pasiplaukioti po “Underground rivers” (pozeminem upem) tame Xcaret parke, bet per lietu kazkaip nesinori. Tad traukiam tiesiog siaip pasivaikscioti… Pravaikstom po parka net keleta valandu ir randam vietu kuriose dar nebuvom.

Pavyzdziui atvira baznytele po siaudiniu stogu. Del apsvietimo nuotraukose nesimato, bet uz altoriaus atsiveria vaizdas i jura… Tiesiog nerealiai grazu… Nuostabi vieta pasimelsti, pasvajoti, padekoti…

Bevaiksciodami aptikom ir kapinaites. Kaip ir viskas Meksikoje, jos laaaabai spalvingos. Antkapiai visokiu spalvu ir formu. Labai savita. Tokiu kapinaiciu dar neteko matyti. Jos galima sakyti buvo net jaukios del tu savo spalvu. O po jomis – nisa su daugybe zvakuciu, kurios cia deginamos 24/7. Grazu.

Dar pasivaikscioje po dziungles islendam pajury. Lietus nurimes, tad prisedam ant patogiu kreslu pasimegaut juros selsmu (nes siandien bangos – didziules). Na ir isskrendi toli toli stebedama i akmenis besitrankancias bangas ir ju purslus liekancius ant akmenu, joms nuslugus… Ech… Tikra sestadienine ramybe… 🙂

Bevaikstant po dziungles dar uzmatom ir puma, fazanu… Praeinam pro baseinus, kuriuose laikomi vezliukai (laimei jie po menesio jau bus paleisti i jura – dabar inkubacinis laikotarptis).

Na, o vakare traukiam i meksikietiskos virtuves restoraneli viesbutyje. Zygimantas skanauja takais su krevetemis, o as kesadilijomis su vistiena ir darzovem 😉
Labai patiko interjeras – pilna visokiu meksikietisku akcentu :)) padavejos vaiksto su suknelemis nuogais peciais, padavejai irgi su siuvinetais kostiumais 🙂

Vakara uzbagiam stebedami viesbucio pasirodyma 🙂 Uch tas meksikietiskas temperamentas! Tos ju dainuskos ir sokiai pataisytu net prasciausia nuotaika :)))

22 diena, sekmadienis.

Siandien vakare skrisim i Majami, tad rytas prasideda nuo lagaminu pakavimo. Kai viskas paruosta kelionei, keliaujam dar pasivaikscioti po viesbutuko teritorija… Atsisveikinam su papugom, pasistiprinam bufete ir keliaujam i oro uosta.

21 vakaro mes jau Majamyje. Vaziuojant taksi stebim sio milzinisko miesto panorama – dangoraizius, visom kryptim judancius automobilius… O vairuotojas nesustodamas tauskia. Kai nebeturi ka naujo pasakyti vis kartoja “It is busy busy busy out here, man…” (suprask didelis tempas sitam mieste, visi visur lekia, visi kazkuo uzsieme).
Atvaziavus i viesbutuka kuriam praleisim pirma nakti (nes nezinojom ar ileis i Amerika mus tai buvom uzsisake viesbuti tik vienai nakciai), vairuotojas ispeja, kad cia nekoks rajonas (nors prie pat centro) ir kad butume atsargus. Man sis miestas kol kas ir taip nejaukus, o taksi vairuotojas jaukumo nepridejo nei laso :)))

Esam pavarge ir mielai jau niekur nebeitume, bet viesbutyje nera jokios kavinukes, tad traukiam i artimiausia kavinuke vakarienes. Tai ispaniskas restoranelis, kur visa publika – ispanai 🙂 Kaip veliau supratom ir rajonas cia ispanu. Pasidziaugem, kad is po meksikos bent jau pasisveikinti ir padekoti mokam ju kalba ir kazkiek jau eina suprasti ka sako ir ko klausia padaveja, nes angliskai ji nelabai kalba :)) Kol kas dar nesijauciam Amerikoj :))
Po vakarienes pradeda lyti, o ir siaip jauciames pavarge po keliones, dar neturim susirade kur gyvensim sia savaite, tad traukiam atgal i viesbuti.

As smingu vos padejus galva ant pagalves, tuo tarpu Zygis iesko kur gyvensim… 🙂