Mano mylimas Iranas (papildyta)

Pasakojimą pradėsiu greičiausiai nuo Irano žmonių. Nes jie nuostabūs. Tikrąją to žodžio prasme. Didelė Irano visuomenė nėra vienalytė-ją sudaro ir persai, ir azeri (Irano turkai), ir azerbaidženiečiai, ir kurdai. Bet visi sugyvena gražiai, tiesa, Irano vyriausybė ne itin palaiko mažumų teises ir, pavyzdžiui, Irano turkai kalba šeimose turkiškai, bet nei rašyti, nei skaityti nemoka, nes jiems paprasčiausiai draudžiama statyti mokyklas. Tačiau bendrąja prasme išsilavinimas ir mokslas Irane yra labai svarbūs. Kiekvienas iranietis stengiasi įgauti aukštąjį išsilavinimą, daug jų išvyksta studijuoti į užsienį, taip pat nemažai dėsto užsienio universitetuose. Mokslo žmonės gerbiami ir vertinami, o susipažinus su nauju žmogumi, jo klausimas koks tavo išsilavinimas neturėtų stebinti. Žmonės čia aukštos kultūros-pasisveikinimai, padėkojimai girdimi nuolatos, net jei skambini tam pačiam žmogui tą pačią dieną trečiasyk, reikėtų ne tik pasisveikinti, bet ir paklausti kaip sekasi, pasakyti kad ir tau gerai, padėkoti ir t.t. Po pirmųjų minučių pokalbis prasidės:) Visi mandagūs, o išsišokėliai veikiausiai nebūtų suprasti. Žmonių svetingumas čia beribis-jie visuomet šypsosi, domisi iš kur esi. Kartais sulauki tokių žiauriai įdomių klausimų, pavyzdžiui, kodėl Jūsų tokia maža populiacija? Kiek mėnesių per metus šilta? Kokios mašinos dominuoja rinkoje? Lietuvą jie žino mažai, bet beveik visi žino Estiją (lėtieji estai mus lenkia visur). Vienas taksistas žinojo Zuoko akciją važiuok per automobilius su tanku 🙂 Šiaip labai norėčiau kad kada nors Lietuva turėtų normalų biudžetą Lietuvos viešinimui, nes labai atsibosta aiškinti kur mes. Net Bulgarija, per CNN reklamą užsakius, Latvija dalina lankstinukus Atatiurko oro uoste. O kur mes? Gryžtant prie svetingumo, Iraną pavadinčiau draugiškiausia valstybe pasaulyje-žmonės draugiški, nes jiems svečias yra dovana. Turistas yra svečias. Sumokėti už jūsų nakvynę ar maistą tikrai pasiūlys ne vienas. Kaip ir užeiti į svečius. Nebijokite ir eikite, svarbu, būkite atviri savo širdimi ir priimkite šią šiltą kultūrą. Daugiausiai jaunų žmonių Teherane yra labai liberalūs ir norėtų, kad jų valstybė būtų kitokia, deja ne viskas šių puikių žmonių rankose.
Verta atskirai pakalbėti apie moteris. Iranietes moteris skirčiau į dvi dalis – religingas ir ne. Tos, kurios religingos, dėvi konservatyvius drabužius, be to gana retai turi kontaktą su užsieniečiais. Kitos tuo tarpu, grynos vakarietės ir wannabe vakarietės-daug makiažo, instagram profiliai ir panašiai. Iraniečių vakarėliuose merginos sau leidžia itin seksualų įvaizdį, kuris daugumai lietuvių būtų perdėm seksualus. Plastinės operacijos irgi ant bangos. Iš esmės jos labai gražios, yra ir šviesių ir tamsesnių. Aš, lietuvė mėlynomis akimis ir rudais plaukais, neatrodau kaip užsienietė kol neprakalbu. Ypač lyginant su kaimyninėmis šalimis-Armėnija, Turkmėnistanu, netolima Gruzija, tai iranietės be konkurencijos gražiausios moterys. Išvažiavusios į užsienį dažniausiai nusimeta skaras ir atrodo kaip europietės. Bet nenuostabu, nes iraniečiai etine kilme yra indoeuropiečiai, o ne arabai kaip kaimyninės valstybės. Apskritai arabų jie nemėgsta ir skirtumai tarp jų labai dideli ir akivaizdūs. Kas man, kaip moteriai, labai patinka apie iranietes moteris tai yra jų stiprybė. Jei kas ir pakeis Iraną tai tikrai tai bus jo moterys. Kadangi vyriausybė jas riboja, jos visada susigalvoja kaip protestuoti, pvz turi White Wednesdays kuomet rengiasi baltai kovodamos prieš hidžabą, Facebook turi puslapį My Stealthy Freedom kur kelia video kuriuose Irane vaikšto be hidžabo ir t.t. Jos daug dažniau streikuoja nei vyrai. Be to Iranas turi daug opozicinės žiniasklaidos užsienio šalyse, ypač UK, kuri transliuojama Irane per palydovines lėkštes ir ten didžioji dauguma vėlgi moterys, kurios rodo režimo kvailumą ir beprasmybę. Apskritai moterys čia stiprios ir labai dažnai vyrai jų klauso, o ne atvirkščiai. Labai neretai mačiau vyrus slepiančius kažką nuo savo žmonų, pvz rūkymą, nes šios jiems to neleidžia. Universitetuose didžioji dalis irgi moterys.

Politika. Jeigu galvojate, kad lietuviai nemėgsta Seimo narių tai lyginant su Iranu, mes savo vyriausybę jei nemylime, tai gana stipriai palaikome. Niekur nemačiau tokios neapykantos savo vyriausybei kaip čia. Kartą kalbant su psichologijos profesoriumi, šis prasitarė, kad daugiausiai jo klientų randasi dėl neaprėpiamos neapykantos vyriausybei. Ir nenuostabu. Ši šalis tikrai nusipelnė daug geriau nei yra dabar. Iranas ir vakarai medijoje dažnai yra supriešinami, Iraną statant į blogiuko vaidmenį. Tiesa ta, kad vakarai labai nemaža dalimi prisidėjo prie Irano negerovių. Iki Islamo revoliucijos, UK Iraną išnaudojo naftai pumpuoti, pelną pasiimant sau. Kai Iranui nusibodo būti išnaudojamam, jie naftos gamybą nacionalizavo. Tuomet vėl buvo negerai, nes stipraus Irano niekam nereikėjo. Irane vyravo ne tobula, bet demokratija, iki kol pasirodė Ruhollah Khomeini. Be išsilavinimo ir indiškomis šaknimis, demokratiją pavadines prostitucijos atitikmeniu, jis sugebėjo pakeisti demokratinę santvarką į religinį despotizmą, kuris ne tik sustabdė valstybės vystimąsi, bet ir suluošino milijono žmonių gyvenimus. Vakarų medija, o labiausiai persų BBC (valdomas britų BBC) tapo jo propagandos įrankiu. Žydų žurnalistas ir knygos “The Secret War with Iran”, autorius Dr. Ronen Bergman, savo interviu teigė, kad BBC užkėlė Khomeini ant pjedestalo ir sustiprino jo balsą, padarant jį vienintele alternatyva tuometiniam Irano prezidentui. Būdamas Prancūzijoje, Ruhollah Khomeini parašė savo garsiąsias kalbas, nukreiptas prieš tuometinį demokratinį Irano vadovą, o BBC tą skaniai transliavo. Visi suprato, kad tokios plačiai skleidžiamos jo kalbos, ankščiau ar vėliau, sukels vietinius prieš prezidentą ir demokratijai ateis galas. 1979 metais kuomet vyksta Irano revoliucija, į Iraną Ruhollah Khomeini sugrįžta vyriausybiniu Air France lėktuvu. Ar kuriam nors iš Jūsų, apsiskelbus naujuoju lyderiu, Prancūzijos vyriausybė suteiktų tokią garbę? Vakarų įsitraukimą rodo ir tai, kad tuometinė Irano kariuomenė buvo pavaldi JAV. Jei ši būtų norėjusi remti prezidentą, ji būtų galėjusi panaudoti valstybės kariuomenę. Tačiau būtent JAV kariuomenę sulaikė, tam, kad nebūtų jokio karinio sukilimo, kai Irano žemėje nusileido šventasis lyderis. Na o ptas Irano prezidentas jau būtent eksilyje pasakė: “Pakėlus Khomeini barzdą, tu pamatysi užrašą: Pagaminta UK (If you lift up Khomeini’s beard,“ he said, „you will find Made In England written under his chin).” Interviu su žurnalistu David Frost Panamoje šis prezidentas paklausė: “Negi Jūs manote, kad ponas Khomeini, neišsilavinęs žmogus, būtų galėjęs visa tai suplanuoti, kontroliuoti? Aš žinau, kad vienas žmogus to nėbūtų galėjęs padaryti. Taip pat aš žinau, kad beprotiška pinigų suma buvo tam skirta. Aš žinau, kad propagandos ekspertai dirbo tam, kad mus parodytų kaip monstrus ir tironus, o kitą pusę kaip demokratinius, liberalius revulicionierius, kurie nori išsaugoti savo šalį.”Visi sutinka, kad tuometinis Irano prezidentas buvo protingas ir išsilavinęs žmogus, skatinęs Irano reformas ir demokratizaciją, nesinaudojęs konspiracijos teorijomis ir ilgai bendradarbiavęs su tais pačiais vakarais. Deja jo valdomai valstybei buvo numatytas kitoks planas. Vakarams nereikia stiprių, išsilavinusių tautų Artimuosiuose rytuose. Kariaudami, būdami religiniais fanatikais, valdomi kvailų diktatorių jie labiau ir geriau atsovaus mūsų interesus. Skurdžią valstybę yra daug paprasčiau valdyti nei turtingą. Galų gale toks tetoristinis Iranas, labai palankus ir dabar, kai Europa ir JAV tiekia ginklus Saudo Arabijai ir gali tą apjuosti Irano grėsme. Kalbant apie konfliktus, verta paminėti ir Vokietiją su Prancūzija, kurios su Iranu sutaria labai gerai, atidaro čia fabrikus ir t.t. Jos stengiasi gerinti Irano-JAV santykius, o Vokietija čia apskritai bene mėgstamiausia Europos valstybė.
Religija. Sunku apie ją nekalbėti, kai kalbama apie Iraną. Mano santykis su religija gana tolimas-užaugau ne itin tikinčioje šeimoje, nesu nei krikštyta, nei priėmusi komunijos. Į kažką tikiu, bet į ką konkrečiai dar ir pati neradau atsakymo. Todėl iš pradžių religijos jėga čia mane pribloškė. Ir juokino, ir pykdė. Bet kuo ilgiau čia esu, tuo man viskas atrodo paprasčiau. Visų pirmą didžioji dalis iraniečių, su kuriais bendrauju, yra absoliučiai nereligingi ir religiją įvardiną kaip vieną savo skaudulių. Religiją čia aš lyginu su komunizmu Lietuvoje. Tai buvo ideologija, skirta masių valdymui ir lygiai tokį patį vaidmenį čia vaidina religija. Nors komunizmas mums buvo primestas, dalis žmonių buvo komunistai, dalis žmonių šventai tuo tikėjo ir dar ir dabar dalis visuomenės tam pritartų. Lygiai taip pat ir čia – dalis visuomenės pritaria religinei diktatūrai, bet dar didesnė dalis kaltina vyriausybę, kad ši tampo islamą kaip apsiaustą, savo negerovėms pridengti. Kaip ir komunizmas Lietuvoje, taip ir religija čia reikalinga, jeigu nori daryti karjerą. Turi apsimesti, kad esi religingas. Nes tokia sistema. Jeigu vyras užima aukštas pareigas, žmona dėvės čadrą. Tai yra sistema, kuri yra ydinga, bet žmonės turi mažai pasirinkimo. Vyriausybė žino, kad yra neįgali be islamo, nes juo galima pridengti savo diktatūrą ir nejudinti savo galių.

Pavojingiausias dalykas Irane yra eismas. Niekas per gatvę Jūsų nepraleis, automobilių kiekis yra nežmoniškas, jau nekalbant apie motociklus, kuriems taisyklių nėra. Moteris su kūdikiu ant motociklo niekieno nestebina. Šalmai? Pamirškite. Raudona šviesa galioja automobiliams, o eismo juostų punktyrai veikiausiai nupiešti dėl grožio, nes juostų visada yra tiek, kiek telpa automobilių. Eikite per gatvę su vietiniais, arba tiesiog išdrįskite ir eikite. Kai įpusėsite gatvę, automobiliai sustos, nes Irane autoįvykio atveju su pėsčiuoju, visuomet lieka kaltas vairuotojas. Dėl to jie tikrai sustos 🙂 Šiaip avarijų Irane labai daug, nes visi vairuoja kaip išprotėję dėl to rekomenduočiau keliauti autobusais ir traukiniais, lėktuvais. Šie saugūs, gražūs. Nebent norite ekstremalumo tuomet imkite vietinį vairuotoją.

Irano virtuvė labai primena turkų, gruzinų. Daug mėsos, kebabų, ryžių ir jogurto. Vegetarams pasirinkimų ne tiek ir daug. Tačiau yra puikių indų, japonų ar italų restoranų. Alkoholio teoriškai nėra, praktiškai jo gauti nesunku. Yra net accountai Instagrame su alkoholio tiekėjais. Su kiauliena irgi taip pat, yra armėnų parduotuvių, kurie parduoda savo gamybą.

Informacija apie vizas. Vizų iš anksto nebereikia, galima gauti oro uoste už 75eurus. Neturėkite Izraelio vizos. Viešbučiuose pasus nori laikyti pas save dėl policijos inspektavimo, bet visuomet su savimi turėkite paso ir Irano vizos kopijas.
Dėl vykimo į JAV-didžioji dalis turistų po Irano pasikeičia pasą ir tiek. Kiti kreipiasi dėl vizos į JAV ambasadą. Niekas neuždraus Jums vykti į JAV po Irano, tiesiog teoriškai Jūs negalite vykti su visa waiver, vadinasi, reikia kreiptis dėl vizos išdavimo. Kiek esu kalbėjusi su turistais, visi žiūri į tai gana ramiai, nes šiaip ar taip Iranas tikrai nesidalina duomenimis apie kirtusius jų sieną. Žodžiu su viza į JAV jus tikrai įleis.
Kadangi daugiausiai laiko praleidau Teherane, tai paminėsiu kelias mėgstamiausias vietas:
Darband-restoranėlių vieta kalnuose, labai spalvinga ir gražu. Restoranai tradiciniai, bet garantuoja gražias foto.

Roof of Tehran – pėsčiųjų takas kalnuose. Galima eiti (kelias gana ilgas), galima pavažiuoti iki aukščiausio taško kuriame atsiveria Teherano panorama. Daug restoranų, visada daug žmonių. Beeinant galima sutikti daug gyvūnų, mačiau lapę ir asilą. 🙂

Iranian Artist Forum – menininkų parkas ir menininkų centras. Smagi atmosfera, viduje menininkų namuose yra jų gaminti meniniai darbai, rankinės ir panašiai. Irane meno lygis labai aukštas, praėjusiais metais Irano filmas laimėjo Oskarą, tiesa režisierius, protestuodamas prieš Trumpo baną, vykti į Oskarų teikimo ceremoniją atsisakė.

Čhitgar ežeras-šiek tiek už Teherano. Aplinka man kažkiek priminė Dubajų. Tai dirbtinis ežeras, kuriame galima plaukioti valtimis. Šalia yra įspūdingas prekybos centras BangLand.

Dizin resort-slidinėjimo kurortas nenusileidžiantis esantiems Europoje. Gražūs kalnai ir ramybė.

Tabiat tiltas – gražus tiltas, sudarytas iš kelių aukštų. Jame įrengtas restoranas, naktį jis gražiai šviečia. Čia visuomet daug žmonių. Tiltą suprojektavo Iranietė, būdama vos 25-erių, tiltas dažnai įtraukiamas į įvairius topus.

Apskritai Iranas yra labai įvairialypis. Tai didžiulė Valstybė, kurios pietuose rasime dykumą ir karštį. Persijos įlankoje Iranui priklauso Kish sala, visai šalia UAE. Ši sala greitai gali tapti turistiniu tašku, su gražiais paplūdimiais. Jau ir dabar čia skrenda daug rusų. Į šią salą vizos nereikia.

Irano vakaruose rasime didelį Tabriz, Irano turkų ir azerbaidženiečių miestą. Miestas apsuptas smėlio spalvos kalnais, visi kalba turkiškai, o pats miestas garsus savo turgumi įtrauktu į Unesco.

Irano šiaurė yra žalia žalia kaip mūsų Lietuva. Čia lietinga, miestai išsidėstę palei Kaspijos jūrą ir turi džiungles. Oras drėgnas.

Jeigu Iranas investuos daugiau į turizmo infrastruktūrą (vien ko vertos 22 Unesco saugomų vietovių), be abejo jie pritrauks labai daug turistų. Jau 2015 metais Irane apsilankė 5,2mln turistų (o tai nemažai, palyginimui šalia esantis Izraelis pritraukė 2,8mln turistų), o apie 2017 kalbama kaip rekordinius turizmo srityje.