Meksika: Septinta,Astunta ir devinta dienos. Cancunas

Septintoji keliones diena.

Gerai issimiegoje kimbam tvarkyt reikalu – darbai darbai darbai.

Cancunas buvo sumanytas butent turistams. Pagrindinis sio miestelio traukos centras – Zona Hotelera, kur palyginti siauram sausumos ruoze tarp karibu juros ir lagunos isikure viesbuciai, restorainai, prekybos centrai ir naktiniai klubai. Cia ne tik pilna graziu papludymiu (tiesa dazniausiai jie priklauso tam tikram vesbuciui), bet ir naktinio gyvenimo linksmybiu. Bet mus labiau traukia septintasis pasaulio stebuklas – Maju civilizacijos palikimas – piramide “Chichen Itza”. Tad po darbu, jau visai vakare keliaujam uzsisakyt ekskursijos, nes is Cancuno ju siuloma labai daug – i parkus, i celotes, i Maju piramides, observatorijas ir pan. Tik jos nepigios. Pigiausia ka mums pavyko rasti M- 35 USD zmogui visos dienos kelione su maitinimu. Manolo Tours agentura.

Keliausim i Maju piramides Chichen Itza, miesteli pavadinimu VallaDolid ir cenote (urva) Ik kil. Juk rytoj sestadienis – jokiu darbu!!!
Susisderine del rytojaus isvykos sukam pasivaiksciot i kita miestelio puse, kur dar nebuvom. Pasigrozim fontanu ir dar keletu jaukiu vaizdeliu.

Isalke uzsukam i pakeliui buvusia “Ala burger” uzkandine. Musu aki patrauke prie gatves kabantis meniu skelbiantis, jog jie turi buritu!!! O taip!!! Ju mes labai norejom paragaut meksikoj! Ir tikrai, meksikietiskos buritos – kazkas nuostabaus…

Ir vel esam maloniai nustebinti vietiniu bendravimo. Sikart susibiciuliaujam su padaveju, kuris klausineja is kur mes, praso parodyt zemelapyje, nes neisivaizduoja kur ta Lithuania, bet nori suzinot! Isiaiskines ziauriai nustemba kad is taaaaaip toli atvykom! Galiausiai pradeda rodyt tikru tikriausius fokusus su moneta – na kai turi vienoj rankoj ir ji dingsta ir issitraukia is uzausies ir t.t. Gyvai tai maciau pirma karta ir tai buvo tikrai ispudinga!! Prisijuokem abu su Žygiu 🙂 o tas padavejas irgi liko patenkintas kad patiko jo fokusai :)))

Oj ta Meksika… Cia niekad nezinai kas ir kur Tave nustebins:)

Grize i viesbuti dar paziurim gyvo garso koncerta atsigule ant baseino gultu:) Gulti susiruosiam anksti – juk ryt 7 ryto isjudam i ekskursija!

Astuntoji keliones diena. Chichen Itza.

Diena prasideda anksti – 6.40 mes jau pasiruose ekskursijai pusryciaujam (visa laime, kad musu viesbutyje pusrycius tiekia nuo 6.30).
7.15 mes jau turistiniam autobuse judam i ekskursija. Pirmiausia mus islaipina pagrindiniame CanCuno prekybcentryje ir ten isdalina bilietus, perskirsto zmones i autobusus pagal ju ekskursijos paketa“Atrusiuoti” sedam i savo autobusa ir keliaujam 🙂

Pirma stotele uz mazdaug pusantros valandos kelio – “Maju” miestelis ir urvas uoloje kuriu Meksikoje yra apie 5000 – cenote. Musiske pavadinimu Ik kil.

Netoi mineto “Maju” kaimelio, prakalba gidas, kuris per rankas persiuncia keleta Maju kalendoriu. Stebuklinga, magiska ir gydanti maju akmeni “Obsidian”, Maju gyvenimo medi ir pasakoja, kad “Is tiesu Majai niekada neisnyko, ir dabar mes vaziuojam i tikra Maju miesteli, kur Maju palikuonys yra issaugoje Maju kalba, Obsidianu apdirbimo ir zmoniu laiminimo tradicijas 🙂 Pataria, kad tas miestelis – geriausia vieta pirkti suvenyrus, ypac Obsidianus ir ranku darbo, pagal Maju tradicijas isdrozinetus Maju kalendorius, nes tik cia jie autentiski ir tikrai orginalus.

Galiausiai, jau beveik pasiekus vieta perspeja, kad atvykom i dziungles, kad cia – itin daug uodu, kurie itin agresyvus, ir kad visi issipurkstumem purskikliu nuo uodu dar iki islipant is autobuso. Kokius tris kartus pakartoja kiek cia ju bus daug ir kaip jie megsta turistus. Autobuse kyla samysis – puse zmoniu (musu grupe 62 zmones) purskiasi purskikli nuo uodu, puse panikuoja, kad jo neturi. Na panikuoju ir as, visai nenoriu, kad butume sulesti uodu. Kai gidas mato, kad panikos uztektinai, pasiulo tiem kas neturi isigyti is jo – nebrangiai, uz 170 pesu (apie 8 eur). Kaina aisku kandziojasi, nu bet ka darysi – perkam.

Vos islipe is autobuso pastebim kioskeli, kur toks purskiklis – 70 pesu :)) pasijauciam isdurti, bet tiek to. Traukiam i ta “Maju” kaimeli dziunglese :)) Cia mus turetu vaisinti pietumis (kurie iskaiciuoti i ekskursijos kaina) ir pagrindinis tikslas – Cenote (gelo vandens pripildyte klinties smegduobe) Ik kil.

Islipus is autobuso, prie iejimo i Maju kaimeli, visus turistus nufotografuoja – sako cia “welcome photo”. Na ir keliajam i ta paslaptinga Maju kaimeli.
Pirmiausia mus pasitinka tikru tikriausias “Majus” – ir issidazes kuna, ir apsirenges, ir galvos plunksnomis pasipuoses. Fotografuojasi uz arbatpinigius su turistais. Butume tikrai su juo fotografavesi, nes atrode jis tikrai ispudingai, bet mums labai nepatinka, kai pradeda tiesiog “lipti ant sazines” bandydami isgrezti pinigu – “nepamirskit, kad jis turi ismaitinti seima ir bukite dosnus – juk arteja Kaledos ir t.t.” Tada zmogus pasimeti, kiek cia tas dosnus? Pradedi jaustis nemaloniai, ispraustas i kazkoki kampa, tai sprunkam nuo to Majaus – apseisim ir be nuotraukos.

Paejejus toliau visus vaisina Tacos, cia pat vietoj iskeptais, su pomidoru ir svogunu idaru, kurio pats kiek nori isidedi. Idomu ir pasiziureti kaip juos kepa, ir paragauti. Skanu!

Dar siek tiek toliau, uz arbatpinigius turistus sventina tikru tikriausias Maju sventikas :))))

Tada musu gidas pranesa, kad musu petus vis dar gaminami, o Cenote dar neatidaryta, tad kviecia visus i “Maju” turgeli (Geras planas kaip privilioti ilgiau uzsibuti tame turgelyje 🙂 ) Ten ir pardavineja tuos medinius Maju kalendorius, magiskuosius Obsidianus, o vienas Majus – net kviecia i tekilos degustacija! O tekilos cia – kokios tik nori – migdolu, capucino, citrinos, kavos skonio. Tiesa mums ji labiau primine likeri. Patiko? Pirkit!!! Lauktuvem, sau, kaledinems dovanoms! Kainos zinoma trigubos nei paruodutveje 🙂 Nenorit pirkti? Mojuoja panosei su meksikietiska kepure su uzrasu “Tips” (arbaptinigiai) taip pat prmindamas, kad turi didele seimyna, kuria reikia ismaitinti 🙂

Kai jau visi tekilos paagave ir Obsidianu prisipirke – vienu metu atidaroma ir Celote, ir esam kvieciami pietu. Busim cia 2h tad galim pasirinkti nuo ko norim pradeti.

Kai Vengras turistas pradeda kitam turistui Argentinieciui juoktis sakydamas kiek cia daug uodu (ju kaip jau tikriausiai supratot nebuvo nei vieno!!!!!) pradedam balsu juoktis ir mes su Zygimantu ir taip netiketai susibendraujam su jais, ir tokiu italu. Visi penki nusprendziam pirma uzkasti, o tada jau eiti apziurineti tos Celotes ramiais skrandziais 🙂

Pietus – svediskas stalas. Pasirinkimas tikrai didelis, maistas skanus:)

Pavalge, pasisnekuciave su naujais draugais traukiami Celote. (kalbos sukosi apie viska, bet labiausiai istrigo Vengro, gyvenancio Sveicarijoj ir ten besiginancio Chemijos daktaro laipsni zodziai apie ju ministro pirmininko nuomone kodel zmones emigruoja “ musu ministras pirmininkas visuomenei skelbia, kad zmones emigruoja todel, kad jiems truskta nuotykiu ir issukiu. Bet realybe tokia – kad likti musu salyje daug didesnis issukis ir nuotykis” ))) Po jo sito pasakymo aplink juokesi visi, kad suprato angliskai :))))

Sioje Celotej galima maudytis. Taciau mes nusprendem verciau pasigrozeti jos vaizdais. Ir nors ji nera didele ir tokia grazi kaip kad reklaminiam buklete – vis del to atrodo ispudingai… Tiek pro “skyle” uolos virsuje tystantys augalai, tike pro ja iskrides ir ratus sukantis paukstelis, tiek visur kabantys “uoliniai varvekliai” tiesiog uzburia.

Ne nepajuntam, kaip ateina laikas vaziuoti toliau. Dar pusantros valandos kelio ir mes – prie vieno is septyniu pasaulio stebuklu – Chichen Itza – Maju sventyklu miestas. Ekonominis, politinis ir religinis sios civilizacijos centras. Si vieta isties ispudinga ir magiska…

Cia apziurim pagrindini sio sventyklu miesto objekta – El Kastilijo – milziniska kalendoriu, pastatyta kaip Lietaus dievo Kukulkano sventykla. Ji sudaro devyni lygiai 52 ploksciu – tiek, kiek yra metu maju tolteku cikle. Is visu keturiu pusiu laiptai – turi po 91 pakopa. Pridejus virsutine pakopa – gauname 365 – tiek, kiek dienu yra metuose. Statinys tikrai ispudingas. Gidas patikino, kad nuo sios piramides kaip sioje vietoje filmuotame filme “apokalipto” galvu niekas tikrai nerideno. Jos paskirtis – kalendorius ir sventykla.

Idomu tai, kad si piramide taip gudriai pastatyta, jog tam tikromis metu dienomis (tokiomis kaip pavasario lygiadienis) tiksliai parodo metu laika, bet jos apacioje, atsisojus tam tikroje vietoje ir suplojus rankomis, aidas atsimusa taip, kad plojimo garsas griza is virsaus kaip paukscio ciulbesys. Kiek kartu suploji ir kokiu ritmu – tokiu ir grizta paukscio ciulbejimas. Idomu tai, kad jei suplojimas ne vienas, o keletas is eiles, pirmasis “paukstelio” ciulbesio garsas pasigirsta tik baigus ploti ir atkartoja vis plojima. Kai tai dare gidas dar negalejau patiketi tuo ka matau ir girdziu. Bet kai veliau jau be gido, prasiskirscius musu grupei ta pamegino Zygis – ir jam ta pakartoti pavyko – patikejau, kad tai tikrai, tik nesupatau kaip taip imanoma suprojektuoti, kad plojimas virstu ciulbesiu…

Bet pasirodo garsa Majai puikiai mokejo valdyti savo architekturos deka. Pavyzdziui tame pacame Chichen Itzos sventyklu mieste esantys zaidimu stadijono griuvesiai taip pat tai gali paliudyti.
Vykstant Maju zaidynems siame stadijone, kuriu metu dvi stipriu vyru koamndos musinedavo kieto kauciuko kamuoli kol pataikydavo i siauria kiauryme ant sienos. Yra versiju, kad nugaletoju komandos kapitonas budavo pauukojamas dievams, o jo galva piramides laiptais budavo paleidziama dievams, bet musu gidas kitokios nuomones ir tokiai versijai nepritaria  Taciau papasakoja, kad vienoje aikstes puseje zaidiniu metu, ant specialios pakylos zaidynes tebedavo 7 teisejai, o kitoje – vienas pagrindinis teisejas. Tie “sostai” suprojektuoti taip, kad juose sedint buvo galima tiesiog kalbetis normaliu tonu, ir puikiai vienas kita girdeti, nors aikste – tikrai laaaabai didele. Taciau is jokios kitos aikstes vietos – nieko nesigirdedavo, tad teisejai galejo ramiai susitarti del laimetojo. Ir tikrai, atsistojus prie sienos viename aikstes gale, istarus varda ar kita zodi ji ne tik aiskiai isgristi pats atsmusu ir sugrizus bet ne toki neustesusi kaip iprastinis aidas, bet toki pat koki istarei – nei balses daugiau ar maziau. Is kitu aikstes vietu to nesigirdi. Mus tai suzavejo…

Toliau traukiam apziureti El Caracol – Maju observatorijos griuvesiu. Cia gidas jau musu nebelydi, tad tiesiog pasigerim sio pastato griuvesiu didybe ir paslaptingumu…

Iki sutarto laiko kuomet jau turim buti autobuse – liko pusvalandis, tad keliaujam apziureti ir “Sventuoju suliniu” vadinamos atviros Cenotes. Anksciau minetas Italas papasakoja, internete skaites, kad jame Majai neva aukodave zmones. Tame tarpe neigalius vaikus. Aprenkdave juos aukso sarvais, kazkuo apsvaigindavo, kad sie noriai patys sokdavo i ta Cenote, ir ten nuskesdavo. O visos gyvenvietes vanduo jungdavosi su sia Cenote, tad pajuokaujam, kad gal jie sitaip ir isnyko – patys save nusinuodijo vandeniu :)))

Beje, bevaikstant po sia Maju sventyklu teritorija, tenka praeiti begales prekystaliu su tokiais pat mediniais Maju kalendoriais ir Obsidianais kaip kad musu ekskursijos primajam taske – Maju kaimelyje :)) Visi jau is tolo saukia “Good prices, Amigos! One dollar! Ten pesos!” (Geros kainos, draugai – vienas doleris, desimt pesu!) rodo, kad tiek kainuoja tai, ka laiko rankose – pvz tikrai ispudinga medine jaguaro galvos formos svilpyne kuria paputus pasigirsta garsas it urgztu tikru tikriausias leopardas! Bet priejus, norint isigyti, pasirodo, kad vienas doleris kainuoja kazkoks plastmasinis mazytis magnetukas, o tai ka laiko rankose – 18 doleriu! :)))

Dar paskutini karta pasigrozim Maju sventyklos vaizdu ir keliaujam i autobusa.

Pasktinis isvykos tikslas – miestelis Valladolid. Bevaziuojant link jo, pakeliui ilipa “Maju palikuonis” ir sakosi noris pavaisinti mus tradiciniu Maju likeriu. I mazus vienkartinius stikliukus ipila to likerio ir isdalina viso autobuso keleiviams. Tada maju kalba pasako mums tosta (kurio i anglu kalba neisvercia) ir visi draugiskai isgeriam po ta taurele. Tada jis sakosi turys mum ypatinga staigmena – ir pradeda siusti to likerio buteliukus – o ant ju turi buti musu nuotrauka. Jei nuotrauka musu – buteliukas mums, jei ne – reikia siusti toliau, tol kol jis pasieks savininka. Tai va kam tos “welcome photos” (pasitikimo nuotraukos) buvo reikalingos! 🙂 Tie buteliukai gali buti musu uz mazyte auka – 300 pesu arba 21 doleri! 🙂 Jei aukos duoti nesnori – tenka buteliuka grazinti :))

Valladolid sustojame tik apziureti baznycios. Kuri bent jau mums, labai didelio ispudzio nepaliko. Joje neuzsibunam, tad dar spejam pasivaiksciot po priesais ja esanti parkeli. Parkelis gyvas, pilnas zmoniu. Daugiausia vietiniu – gal kad sestadienis? Kas valgo ledus, kas blyna su nutela ir bananu. Kas sedi ir snekuciuojasi ant suoliuko… Vaikai krykstauja ir taskosi fontano vandeniu… Prisedam ant suoliuko suvalgyti ledu ir patyrinet visa sito parkelio surmuli… Ir judam autobuso link.

Apie dvi valandas trunka kelione namo – pasvajojam apie dienos ispudziu, pasnaudziam ir ne nepajutom kaip grizom.

Keliaujam vakarienes i jauku Meksikietiska restoraneli, kuriam abu uzsisakom makarono – Zygis su juros gerybemis, o as su bolognese padazu. Nelabai meksikietiska vakariene? Sutinkam, bet esam tokie alkani, kad rizikuoti pavalgyti neskaniai – nesinori. O cia meksikoj, sitaip nepataikyti nera sudetinga. Yra tikrai labai specifiniu patiekalu.

Po vakarienes dar ketinom eiti i helovyno vakareli musu viesbucio “Secret room” (apie kuri jau pasakojau), taciau grize i viesbuti aptingstam ir niekur eiti nebenorim 🙂

Devintoji diena – Isla Mujeres

Sekmadienis. Buvom suplanave persikelti keltu i netoliese esancia, turistu pamegta sala – “Isla Mujeres” (Moteru sala). Taciau puse dienos praleidziam viesbutyje – mat man labai skauda pilva. As vartaus lovoj, o Zygimantas, (nors ir sekmadienis) laiko tusciai neleidzia – dirba.

Kai pagaliau skausmas praeina, apie pietus – issiruosiam i suplanuota isvyka ir persikeliam i Isla Mujeres. Kelto denyje, gyvas pasirodymas – elektrine gitara groja ir laaaabai “kietai” dainuoja meksikietis 🙂
Padainaves keleta dainu praelia pro visus su vyrisku rankinuku, kaip mano broliukas sako “kaseliuoku” ragindamas “tips, tips!” :))))

Na o saloje – grazus, svelnaus smeliuko papludymiai su zydra zydra Karibu jura… Pasivaikstom pajuriu, atsigeriam vienam is jaukiu papludymio bariuku svieziai spaustu sulciu, paskaitom ir keliaujam toliau – giliau i sala.

O sala pilna turistu ir visko, ko jiems gali prireikti – restoranu, baru, kavinukiu, suvenyru krautuveliu, uzkandiniu, keturiaciu dviraciu su negalingas varikliukais (tokiu kaip pas mus Palangoj tik su varikliuku) nuomos punktai ir t.t. ir pan. Visur knbzdete knibzda turistu.

Uzsukam pavalgyti i jaukia kavinuke. As netradiciskai uzsisakau Cezario salotu ( o dieve, koks isimylejes buvo tas virejas kuris man jas dare… suriausias mano kada nors valgytas patiekalas buvo :))) ) o Zygimantas – nachos su suriu, pomidorais ir svgunais.

Pavalge sukam pasivaikscioti gatvele palei jura – kur ramiau, maziau zmoniu… Pasivaikstom, pasigrozim gatves menu 🙂

Net ir nepastebim kaip atejo vakaras – sulaukiam kelto ir judam atgal i Cancuna 🙂

Likusi vakara nutariam paskirti sekmadieninei tinginystei 🙂 Tad as rasau dienorascius, Zygis kazka skatineja, o Lietuvoje prasideda darbo diena 🙂 Mums ji dar tik rytoj 🙂