Penkta diena. Skrendam i Cancuna!!! 
Kaip ir vakar, prabundam 5 ryto – nezinau kas cia labiau itakoja ta musu miego ritma – ar tai, kad laiko juosta pasikeitusi ir nespejom prisitaikyti, ar tai, jog musu kambarely visai nera oro, o langas ne i lauka, o i koridoriu!!! Vienintelis issigelbejimas – ant sienos kabantis garsiai uziantis ventiliatorius :))) Tai miegasi visada negiliai, su prabudimais, o prabudus vel imigti sunkoka  Sikart truputuka geriau veikia internetas, tai truputuka pasidarbuojam.
Svarus grazus, 8 ryto einam pusryciaut – pusryciai tokie pat kaip ir vakar, tik dar gavom zele kubeliu. Nors omletas vakar buvo astrus su darzovem, o siandien neastrus su desryte 🙂 Tai nevisai tokie pat :))) Pasistiprine, keliaujam i interneto kavine. Dirbam, atrasinejam laiskus, dalinames kelioniu ispudziais 🙂
Grizinedami i hosteli dar pasigrozim Mechiko kasdienybes vaizdais. Kai kas cia jau ruosiasi Kaledoms :))

12 valanda turim issiregistruoti is hostelio, tad taip ir padarom. Registraturoje pasiulo iskviesti taksi, nes keliausim i oro uosta, gi siandien skrendam i Cancuna!!!! Ten pabusim 5 dienas 🙂 Manes visai nedziugina, kad kai ateina musu pasitikti taksi vairuotojas, vedasi mus i nezymeta taksi automobili. Del viso pikto kol ji krauna lagamina i bagazine, nufotkinu automobilio numerius. Man mintyse bevaziuojant jau sukas visokie pagrobimo scenarijai – bet kai isitikinu, kad gale uzrakinimo-atrakinimo mygtukas veikia truputi ramiau. Bet ne iki galo ramu. Nepagailiu savo brangaus mobilaus interneto ir trumpam ji isijungus patikrinu, ar judam link oro uosto – kryptis ta 🙂 Tfu.. Dar ramiau. Budejimo rezime, striukes kisenj stipriai suspaudus pasa ir telefona stebiu pralekiancius Mechiko vaizdus, bet savo baimem su Zygiu nesidalinu. Jis atrodo ramus, telefonu kalba darbiniais reikalais 🙂 tai ir netrukdau 🙂
Pagaliau pasiekiam oro uosta. Tas nezymetas taksi mus atveze 70 pesu pigiau nei legalus taksi, bet nezinau ar jie buvo verti tos itampos kuria jauciau keliones metu :)))
Iki skrydzio turim 4 su virs valandos, dar net neregistruoja bagazo, tad traukiam i kavinuke pavalgyt. Ir pirma karta Meksikoje pavalgom SKANIAI :))) As lazanija su spinatais, pievagrybiais ir jautienos farsu kazkokiam stebuklingam padaze, o Zygis – tuno salotas (po vakar vakarienes sunkaus maisto jam vis dar nesinori).

Pavalge kimbam i darbus 🙂

Kylant pro langa stebiu si milziniska miesta… Gerai, kad i Mechiko City dar sios keliones metu mums teks grizti, nes ka dar pamatyti jau turim numate – bet kol kas nesakysim :)))
Musu lektvas – labai ilgas ir labai plonas. Pilnas zmoniu. Bet laaaabai jau nemalonus su juo kilimas ir leidimasis nes jis visas purtosi braska, kratosi :)) pakilus jau viskas gerai, jokio diskomforto nesijaucia, bet kai kyla ir leidziasi jausmas labai nemalonus, tad tvirtai isikimbu i Zygimanta. Jis kaip visada mano bebaimis – ziuri nesuprates ko as cia taip isikibau :))))))
Atskridus lengviau atipuciam (na bent jau as tai tikrai), kad lagaminas irgi atskrido kartu :))))
Ieskom taksi. Siulo nuvezti iki viesbucio (apie 35 min kelio automobiliu) uz 650 pesu. Brangu. Mato, kad nepasirasysim tokiai prabangai, pasiulo surasti kas vaziuos i ta pacia puse ir nuvezti uz 300. Sutinkam. Ilgai laukti neteko, greitai atsirado penele, kuriai reikejo i ta pacia puse, tad viesbuti pasiekiam greitai 🙂

Mes turbut negalim be nesusipratimu, nes ir viesbutyje vienas toks menkutis nutinka :))) Uzsiregistruojam viesbutyje, gaunam kambario korteles, uzlipe atsirakinam savo kambari – o ten is lovos pasoka kinietis ir ziuri i mus tokiom didelem akim, kad jos jau panasios i europiecio :))) atsiprasom, pasakom kad ivyko nesusipratimas ir keliaujam i registratura 🙂 Gaunam kita kambari. Sikart registratore jau palydi mus pati – laimei sis laisvas :))))
Nors viesbutis 3 zvaigzduciu, taciau laaaabai prabangus. Mazai skirasi nuo Hilton Dalaman turkijoj. Servisas nuostabus, kambarys grazus, maistas irgi. Vadinasi Urban Oasis. Naktis kainuoja apie 45 eur su iskaiciuotais pusryciais. Cia praleisim 5 naktis.

Po keliones jauciames pavarge, tad nutariam is viesbucio niekur ir nebeiti. Juolab, kad ir pavalgyti ir pramogu yra ir viesbutyje 🙂 o iki centro kur visas veiksmas – 8 km.
Tad nusiprausiam ir keliaujam vakarienes. Isitaisom lauke prie baseino ir abu vieningai issirenkam burgerius :))) Tik aisku as buciau ne Birute jei dar plius sriubos neuzsisakyciau :))))

Po vakarienes jegu siek tiek daugiau, tad traukiam i viesbucio bariuka. Barmene pasiulo uzsukti i “Secret Room of the Hotel” (slaptas viesbucio kambarys) ir parodo duris, ant kuriu nupiesta moteris rodanti gesta “Shhh…”. Suintriguoja. Uzeinam pro tas duris, o ten – laaaaabai graziu, stipriu balsu gyvai dainuoja “Besame…. Besame muchioooo….” Na ta zymia ispaniska daina – balade – seranada ar kas tai :)) ir groja taip pat gyva grupe 🙂 Pasaka… Puikiai cia praleidziam likusi vakara 🙂

Taip ir praeina musu penktoji diena 🙂

P.S. Internetas viesbutyje puikus, tad esam labai labai patenkinti :)))

18 thoughts on “Meksika: Penktoji diena – pakeliui i Cancuna”
  1. Taip, Loreta, prie kompiuterio esu dabar su 2 megztiniais. Tenerifėje, jei naktį buvo vėsiau, tik pridarydavau balkoną.

  2. O mama mia, kokios nuotraukos. Aš į tuos kraštus kažkaip tai ramiai žiūriu, nemanau veržtis, bet su tokiomis nepadoriai gražiomis nuotraukomis, galima ir sugundyt. O pirmoji nuotrauka kokia fantastiška.Ačiū.

  3. Dar kartą peržiūrėjau, dabar jau tik nuotraukas, kilo klausimas. Okurioje jų yra autorius. Ar iš viso yra? Na, reikia kažkur ir save patalpint, juk visi smalsūs, ne tik aš.

  4. Dabar gerai, nėra to pojūčio, kad kalbiesi su oru. Nuotykingų kelionių, o paskui – rašinių.

  5. Cesiau, o kodėl nuotraukos guli? Gal jas reikia pirma atsukti, o tada kelti?

  6. Gerai pasakyta: panašu, bet ne tas pats. 🙂
    Įdomu buvo paskaityti! Ačiū.

  7. Kol kas niekas neparodė kaip įkelti vertikalią nuotrauką stačią. Klausiau kelių specialistų, bet niekas nesugebėjo padėti. Atsiprašau, bet nemoku. Turiu horizontalių, bet virš 4MB, jos nepraeina į puslapį.

  8. O jos neapsiverčia paprastuoju būdu – vienu mygtuko paspaudimu?
    Didesnės nei 2 MB nuotraukos čia neįsikelia. Aš absoliučiai visas mažinu, nei kitaip neįkelčiau nei vienos.

  9. Lygiai pries 3 metus teko buti TEN.
    Vis dar atmintyje.
    Teide neabejotinai buvo vinis.

  10. Loreta, kada spausti ir kurį mygtuką? Pas mane yra Ubuntu, o ne Windows, gal todėl yra skirtumas.

  11. Dėl Ubuntu nieko patarti, deja, negaliu, bet jų tinklapyje mačiau patarimus kaip tvarkyti nuotraukas.

  12. Cesius, puikus pasakojimas! Prisiminiau praeitas vietas su didžiausiu malonumu.

  13. Susirašinėjau su Mytrips.lt komanda ir pavyko,- jie taip sureguliavo, jog vertikalios nuotraukos įkeliamos išlieka stačios. Ta proga kelias tokias įkėliau. Ačiū visiems už iškeltą problemą. Dabar bus lengviau visiems.

  14. Ačiū už puikų pasakojimą, ypač už nuotraukas. Tik mėnuo praėjo, kaip buvau Tenerifėje, išvažiuodama jau žinojau, kad grįšiu, bet pažiūrėjus į Jūsų nuotraukas, supratau, kad važiuosiu dar ne sykį 🙂

  15. Ačiū. Ten yra ką pamatyti. Žinočiau nuskridęs, ką pamatyti naujo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *