Pasirinkdami Rumuniją daug kartų galvojome ” o gal kur kitur?” ”o gal neverta?” . Tačiau nuvykome ir nepasigailėjome. Į kelionę važiavome keturiese. Du suaugusieji ir du vaikai ( 13, 7).
06.04 Kazlų Rūda- Košice
06:45 pajudėjome iš Kazlų Rūdos link Lenkijos sienos. Šiai kelionei reikia skirti apie 12 val. ( be sustojimų degalinėse). Važiavimui link Slovakijos sienos galima susirasti daug variantų. Šįkart važiavome pro Liubliną. 18 val. sėkmingai kirtome Slovakijos sieną. Nakvynę buvome užsisakę Košice miestelyje ( pensionas ”Pension grand” miestelio senamiestyje). Iki jo buvo likę apie 100 km. Žinoma nakvynės buvo galima ieškotis ir arčiau. Tad į pensioną atvykome 20 val. Už vieną naktį sumokėjome 50 eurų. Pusryčiai buvo įskaičiuoti ( savitarna). Isikūrę pasivaikščiojome po senamiestį.
06.05 Košice- Miškolc
10;30 sočiai papusryčiavę išvykome iš pensiono judėjome link Vengrijos sienos apie 50 km. 11 val. sėkmingai kertame Vengrijos sieną. Degalinėje reikia nusipirkti vinjietę. Jos kaina 3000 forintų ( 9,74 euro). Vengrijos valiuta yra forintas. Jo kursas 308 eurai/1 euras. Blogai padarėme, kad neišsikeitėme grynų pinigų. Galvojome, kad dvi dienas apseisime be jų, bet buvo sunku kadangi daug kur (pvz;. ledainėse, kaikuriose kavinukėse) nepriėmė grynų pinigų. Tad jeigu galvojate Vengrijoje užsibūti dar ilgiau gryni pinigai pravers. 13:20 atvykome į viešbutį.( Tosca Apartmant Miškolc Szemere Bertalan utca 3) Už dvi nakvynes sumokėjome 92 eurus. (šiame viešbutyje buvo galima atsiskaityti eurais). Paskui nuvykome į ”Diosgyori var” pilį. Joje eksponuojama to meto pilies gyvenimas. Užlipus atsiveria gražus Vengrijos kraštovaizdis. Todėl ją aplankyti yra verta.
Taip pat aplankėme miestelį įsikurusį ant Hemori-to tvenkinio kranto- Lilafure. Ten taip pat kilo problemu su atsiskaitymu. Kavinėse nepriėmė kreditinių kortelių. Miestelyje taip pat yra turistinis pažintinis takas. Siūlyčiau juo pasivaikščioti nes atsiveria tikrai gražūs vaizdai.
Gryžę pasivaikščiojome po Miškolco senamiestį. Senamiestis gražus, su daug senovinių pastatų.
06.05 Miškolc – Buki nacionalinis parkas
Mūsų šios dienos planas buvo Buki nacionalinis parkas. Ten ir nuvykome. Įėjimas nemokamas. Tik išvažiuojant reikia susimokėti už stovėjimą. Norint galima pasinaudoti traukinuku, kuris važiuoja aplink parką. Pramoga maokama. Tačiau mes ėjome peščiomis. Buvo labai daug žmonių kadangi sekmadienis ir pirmadienis buvo šventinės dienos. Einant parku buvo galima pamatyti daug upelių, mažų krioklių ir pan. Taip pat sekant ženklus galima nueiti iki apžvalgos bokštelio.( apie 2 km) Arba eiti pagr. keliu ir prieiti ežerą.
Mes juo ir keliavome. Jo ilgis 4 km. pirmyn ir atgal. Eiti yra smagu,nes takas yra lygus ir nusidriekęs po medžiais todėl nėra karšta. Pasivaikščioję po nacionalinį parką nuvykome į Egerio miestelį. Egeris įkurtias 12 amžiuje . Jis apsuptas vynuogynų. Pasivaikščioję po Egerį grįžome į Miškolcą. Šios dienos planą įgivendinome. Klajonės Vengrijoje baigėsi. Laukė kita kelionės atkarpa.
06.06 Miškolc-Barsana
Šią dieną pasiekėme savo kelionės tikslą Rumuniją. Nebuvome užsirezervavę apgyvendinimo įstaigų, tačiau važiuojant miesteliuose yra labai daug pensionų. Nuo Miškolco iki Rumunijos sienos apie 200 km. Juos įveikėme per 3 val. Įvažiavę į Rumuniją buvome patikrinti. Paskui nusipirkome vinjietę. Jos kaina 3 eurai. Palyginus su Vengrija nedaug, bet kita vertus kokie keliai tokia ir kaina. Rumunijos valiuta- lėja. Jos kursas 4,5 lėjos lygu 1 euras. Nusprendėme tos pačios klaidos nekartoti antrą kartą todėl iš karto nusiėmėme grynų pinigų .
Važiuodami link pensiono aplankėme ”Linksmąsias kapinaites” Sapantos miestelyje. ”Linksmosios kapinaitės yra gerai Rumunijoje žinomas objektas. Prie jų stovi didelė ir puošni bažnyčia. Antkapiai yra mediniai, labai gražiai išpiešti ir ant kiekvieno aprašytas to žmogaus gyvenimas. Tik gaila, kad nieko negali suprasti
Šį kart apsistojome pensione (popasul Ioana Oncesti) Jis įsikūręs netoli Barsanos vienuolyno. Jį taip pat aplankėme.Nuo Rumunijos sienos iki pensiono apie150 km. Įsikūrę nuvykome į Barsanos vienuolyną. Šis vienuolynas įtrauktas į UNESCO ir yra didžiausias medinis statinys Europoje. Siūlyčiau ten nuvykti, nes jis yra labai išpuoselėtas aplinkui auga daug gėlių ir matosi kalnai.netoliese yra kaimelis. Juo ir pasivaikščiojome. Pastebėjau, kad prie kiekvieno namo yra dideli ir išraižyti vartai. Sužinojau,kad kuo gyventojas turtingesnis tuo vartai aukštesni ir tvora žemesnė. Taip norima parodyti kaip gerai jis gyvena. Ant daugelio vartų buvo išraižytas gyvybės medis ir kiti rumunų autentiški simboliai. Šis rajonas vienas iš nedaugelio išsaugojo rumunų tautos autentiškumą.Paskui grįžome į pensioną. Šeimininkai buvo labai svetingi, tad gavome tradicinio gėrimo ir vaišių; dešros lašinių, daržovių, sūrio.
06.07 Barsana-Brosteni
Ryte pajudėjome iš pensiono. Važiuodami serpantinais visai netyčia radome nuorodą į pažintinį taką, kuris veda prie krioklio. GOOGLE MAPS rodo Maramures mountains natural park arba Rodnei mountais natural park. Nečinau ar pavyks jį surasti, tačiau jeigu pavyks būtinai ten apsilankykite. Galima pakilti keltuvais pirmyn ir atgal. Kaina 90 lėjų. Užkilus galima nueiti iki krioklio. Kelias eina mišku, retkarčiais matosi kalnų. Nuėję prie krioklio juo pasigrožėjome ir grįžome atgal.
Paskui nuvykome į pensioną. (pension Bradet Strada Neagra 34.) Nepatarčiau rinktis šio pensiono, nes šeimininkė yra nemaloni ir už lauko virtuvę kurioje net nebuvo indų, tad teko jos prašyti paėmė dar 20 lėjų.
06.08 Brosteni-Pauleni-Ciuc
Ryte pajudėjome iš pensiono ir važiavome link giliausio tarpeklio Rumunijoje. Iki jo apie 50km. Tarpeklį rytų karpatuose suformavo jame tekanti Bikazo upė. Juo eina kelias jungiantis Moldavos bei Transilvanijos regionus. Jis tesiasi apie 8 km.
Buvome užsisakę apartamentus ”Nimfa” (204 Pauleni-Ciuc, Harghita) Šie apartamentai yra nuostabūs, juolab kad visame name buvome vieni. Vakare nustojo lyti lietus, tad nuėjome iki miestelio, kuriame tikrai yra ką pamatyti
06.09 Pauleni-Ciuc- Bran
Iš apartamentų pajudėjome ir važiavome į Drakulos pilį.Kainos;
Suaugusiems 35 lėjos;
Mokyklinio amžiaus vaikams 7 lėjos.
Šis objektas visada yra apsuptas turistų,. Rumunijoje jų tkrai yra; vokiečiai, olandai,moldavai, anglai, šveicarai. Prie Drakulos pilies matėme dar vieną lietuvių mašiną. Ši pilis neuri kažko įspūdingo todėl manau yra labiau komercinis objektas.
Pilį apžiūrėjome gan greitai. paskui eidami gatve nusipirkome kelis stiklainius tradicinių uogienių. Bei tradicinį skanėstą (kurtoskalaos) ir vengrų užkandį (langos).
Paskui vykome į serpantinų kelią 7c., kur gali nuvažiuoti iki krioklio ir iki ežero, deja nepavyko, nes kelias buvo uždarytas. Žinoma buvo galima eiti pėščiomis bet buvo gan didelis atstumas. Paskui nuvykome į pensioną. (Casa VAnatorilor) Šis pensionas įsikūręs laukuose todėl sunkiau jį surasti, tačiau tai turi ir pliusų mus atvažiavusius pasitiko pelėdžiukas. Netoli yra kaimelis ir kelios nuorodos į pažintinį taką, tačiau jis yra gana apleistas todėl pasivaikščioti nepavyko.
06.10 Comana De Jos- Sigišoara
Iš pensiono pajudėjome į Sigišoarą. Teigiama kad šis miestelis buvo pastatytas romėnų. Jo senamiestis įtrauktas į UNESCO. Ten didelių planų neturėjome, nutarėme tik pasivaikščioti.
Paskui planavome apsistoti Vengrijoje, bet kadangi laikas ” spaudė” nutarėme važiuoti iki Košicos. Ten apsistojome viešbutyje (Hostel Barno) Už jį sumokėjome 62 eurus. Palyginus daug, nes už aną sumokėjome 50 eurų, o jis buvo su pusryčiais ir arčiau centro. Bet kadangi anas buvo užimtas teko pasitenkinti šiuo. Paskui nuėjome į senamiestį. Juokavome, kad Košicoje jausimės kaip namuose.
06.11 Košice- Kazlų Rūda
Na štai ir išaušo ta diena, kai važiavome namo. Vėl laukė ilga 12 val. kelionė atgal į Lietuvą. Grįžome vėlai vakare pavargę, bet visumoje ši kelionė buvo gausi įspūdžių. Labai nustebino rumunai apie juos šneka, kad jie įkyrūs ir pan. bet anaiptol jie yra paslaugūs, geri ir t.t. ypač jaunimas stengiasi populiarinti savo šalį. Jie turi gražią gamtą, bet nemoka jos pritaikyti turizmui.Labai daug investuoja į bažnyčias. Aš manau, kad vėliau Rumunija taps labai lankoma šalimi.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas