Sveiki, visai neseniai grįžome iš Italijos ir norime pasidalinti įspūdžiais. Vykome į Pietų Italiją vadinama – Apulija. Skrydžio kryptį pasirinkome Bario miestą (Italijoje), į kurį nuo spalio mėn. pradėjo skraidinti Wizzair avialinijos. Norime pasidalinti su keliautojais kelionės informacija, nes patiems savarankiškai planuojant kelionę į Barį jos labai trūko.
Skrydis iš Vilniaus į Barį trunka apie 2,5 val. Iš Bario oro uosto patekti į miestą (8 km.) yra keli variantai: galima rinktis autobusus AMTAB (jis pigiausias) ir TEMPESTA firmos (kaina 4 Eur, važiuoja 30 min.).
Mes rinkomės traukinį Ferrotramviaria, kuris kainavo 5 Eur, kelionė truko apie 17 min. Traukinių stotį rasti nesudėtinga, reikia sekti nuorodas oro uoste, t.y. nusileisti laiptukais į apačią kur rasite bilietų aparatą. Mums pasisekė, nes nereikėjo gaišti laiko, kol išsiaiškinsim, ką paspausti, kad teisingai atsispausdintumėm bilietus, viską padarė ten buvusi padėjėja. Turint bilietą belieka dumti ilgais, erdviais, švariais koridoriais, kol pasieksite peroną. Kadangi buvome iš anksto numatę aplankyti tolimesnius miestelius, nuvykus į Barį, reikėjo susirasti centrinę traukinių stotį, kuri buvo po dešine puse išėjus iš FERROTRAMVIARIA stoties į lauką ir vėl įsigyti traukinių bilietus. Traukinių sotyje susiradom bilietų aparatą ir su ten dirbančio žmogaus pagalba (ten visi labai paslaugūs) įsigijome bilietus į Ostūnį miestelį.
Daugiau kelionių apie Italiją čia. Įdomybės Italijoje čia.
Ostūnis vadinamas Baltuoju miestu. Jis įsikūręs itin gražioje vietoje ant trijų kalvų, o iki Adrijos jūros pakrantės vos keletas kilometrų. Iš tolo pakeri nepakartojamas vaizdas – akinančiai baltos ant kalvos įsikūrusio miesto sienos. Tai miestelis, kuriame nepaprastai gera pasiklysti ir klaidžiojant atrasti neįtikėtinų dalykų.
Įsigijus bilietus, nepamirškite jų pažymėti tokiame nedideliame aparate, kuris yra prie nusileidimo į požeminę parėję, kuri veda į peronus. Rizikuoti neverta, nes kontrolė tikrino bilietus beveik kiekvieną kartą. Kelionė truko apie 1 val., kainavo 5,60 Eur. Išlipus iš traukinio, susiradome maršrutinį autobusiuką vežantį iki miesto centro. Atstumas nėra didelis, apie 3- 4 km., bet eiti pėsčiomis ne labai patogus kelias arba bent jau mes tokio neradom, būtų reikėję eiti gatvėmis. Bilietus pirkome stotyje esančioje kavinukėje. Į vieną pusę kainavo 0,90 cnt. (siūlytume nusipirkti iškart ir atgalinius bilietus, nes mieste neaišku, kur juos reikėtų įsigyti). Mus paleido stotelėje, praktiškai gatvėje, kur nėra jokių grafikų, nuorodų, visiškai neaišku, kada bus atgalinis autobusiukas, tačiau mums pavyko išsiaiškinti, kad šis atgal į traukinių stotį išvyks iš tos pačios stotelės, paprasčiausiai stovi ir lauki kol atvažiuos (patarimas, išvykdami iš traukinių stoties į miestelį, nusifotografuokite traukinių grafiką, kad galėtumėte tinkamai suplanuoti laiką).
Aplankius nepaprastai mielą miestuką Ostūnį, patraukėme į Lecce miestą, kuriame buvome numatę nakvynę. Kelionė traukiniu truko apie 1 val., kainavo 5,60 Eur. Lecce mieste 1 nakvynei buvome išsinuomoję labai jaukius apartamentus senamiestyje. Nuo stoties iki apartamentų buvo apie 15 min. kelio. Turint navigaciją, viskas ranka pasiekiama.
Lecce labai gražus ir mielas miestas su daug lankytinų vietų. Aplankėme jo istorinį centrą, gėrėjomės Vyskupų rūmais (perstatyti 1632 m.), greta stovinčia Duomo bažnyčia (1659 m.), romėnų amfiteatru (I a. pr. Kr.), XVI a. Castello pilimi. Miestelyje stovi apie 40 bažnyčių ir dar tiek pat rūmų. Labai smagu buvo paklaidžioti po senamiestį vakarėjančiomis siauromis senamiesčio gatvelėmis. Daugelis Italų Lecce miestą laiko vienu gražiausiu Italijoje. Taigi, pirmos dienos planas įvykdytas.
Kitą dieną dar kartą aplankome žymiausius pastatus ir bažnyčias, pasigrožime auštančiu senamiesčiu ir keliaujam į traukinių stotį.
Su bilietų aparatais patirties jau turime, todėl drąsiai perkame bilietus į Polignano a mare, kaina 8,40 Eur. Kelionė trunka 1,20 val. Polignano a mare – tai miestelis palikęs mums labai gerus prisiminimus.
Vaizdingas Polignano a Mare senamiestis, į jūrą žvelgiantis nuo stačių kvapą užimančių 30 m aukščio uolų, traukte traukia tiek įdomia architektūra, tiek ir nepakartojama panorama. Pastatyti visai arti stačių uolų briaunų namai išnyra iš jūros kaip kregždžių lizdai. Romantiška Polignano a Marės architektūra ir spalvų kontrastai, Palacėzės grotos (Grotta Palazzese) terasoje įrengtas restoranas ir skaniausi visoje Apulijoje rankų darbo ledai. Eidami žydinčiomis gėlėmis išpuoštomis vingiuotomis gatvėmis pasijunti lyg rojuje.
Praleidus gerą pusdienį prie jūros (beje oro temperatūra spalio gale buvo 18-23 laipsniai, tai galėjome ir saulute pasidžiaugti) vykstame į Barį. Kelionė traukiniu truko apie 35 min., kainavo 2,50 Eur. Baryje buvome išsinuomoję apartamentus 2 nakvynėms netoli stoties (apie 10 min. kelio). Susiradę savo apartamentus pasidedame daiktus ir keliaujame susipažinti su naktiniu miestu. Iki senamiesčio apie 10 min. kelio pėsčiomis. Baris, tai didžiulis kontrastas, tai ką matėme mažuose Italijos miesteliuose, tokios žmonių minios nepamename, kad būtume kur matę. Turbūt visi Bario gyventojai, tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės šeštadieniais išlenda iš savo namų, eina vakarieniauti, ar tiesiog susitikę gatvėse, skveruose bendrauja, užkandžiauja. Įsiliejome ir mes į jų šurmulį, pajutome gyvybingą miesto pulsavimą ir nusikalę grįžome į savo apartamentus.
Baris – vienas didžiausių Italijos uostų, Apulijos regiono sostinė. Klaidžiodami po senamiestį, užsukite į Šv. Mikalojaus baziliką. Čia yra ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforzos antkapinis paminklas – vienoje bazilikos kriptoje esą ilsisi Kalėdų Senelio pirmtako Šv. Mikalojaus palaikai. Mažai kas žino, kad juos iš Konstantinopolio pavogė ir į Barį atgabeno žvejai. Kita puiki šio miesto bažnyčia- katedra San Sabino. Tai Bari miesto katedra. Naudinga keliauti ir į šio miesto pajūrį įsikūrusį rytuose prie senojo miesto uosto Vecchio. Rytais čia galima ne tik pamatyti, bet ir stebėti kaip žvejai leidžia į jūrą savo mažas, medines valteles su pagautu laimikiu, kurį čia pat ir pakrantėje parduoda. Mieste taip pat yra malonių visuomenei skirtų skverų. Tai puiki vieta sustoti ir atsikvėpti, taip pat papietauti ar tiesiog atsigerti viename iš vietinių restoranų ar kavinių.
Kita diena išaušo labai graži, saulutė lepino kaip reikiant, todėl drąsiai galėjome išsirengti po trumpų rankovių, termometro stulpeliai rodė 23 laipsnius, pasijutome kaip vasarą Lietuvoje . Dar kartelį pasidžiaugėme Bario senamiesčiu, pasigrožėjome didžiule palei jūrą einančia promenada ir patraukėme link stoties.
Šios dienos tikslas buvo aplankyti Alberobello miestelį. Kadangi jau buvome gerai išsistudijavę traukinių eismą, norėjome ir toliau tuo naudotis, deja, sekmadieniais traukiniai nevažiuoja, tačiau tai mūsų neišgąsdino (šitą žinojome iš anksto). Taigi patraukėme ieškoti autobusų stoties. Šioje vietoje įsidėmėkite, jei tektų naudotis autobusais, nes ten nėra tokios autobusų stoties, kokią mes įpratę matyti. Nuėjus į traukinių stotį, reikia pereiti požeminę perėją ir išėjus laukan pereiti gatvę. Bingo, jūs jau stotyje, tik nenustebkite, nes nėra jokių ženklų žyminčių stotį. Tada einate į artimiausią kavinę ir perkate bilietus. Autobusas išvyko 12:30 val., kelionė truko 2 val., atgal į Barį išvyksta 16:30 val. Bilietus pirkome i abu galus mokėjome 8,40 Eur. Jei kartais nenusipirksite atgalinio bilieto, tai Alberobello miestelyje jį galėsite įsigyti degalinėje, kuri yra šalia tos autobusų stotelės (atminkite, kad bilietai yra parduodami arčiausiai stotelės esančiame bare ar degalinėje, tokia ten keista tvarka).
Alberobello miestelis – tai trulių vadinamas miestas. Šiandien UNESCO saugomame žaviame Alberobelo senamiestyje stovi apie 450 trulių. Siauros gatvelės ir įvairaus dydžio nameliai akinamai baltomis sienomis sukuria pasakišką atmosferą. Apie šį miestelį ir jo trulius sukurta nemažai legendų. Net ir šiandien daugelyje Alberobelo trulių gyvenama, kituose įkurtos suvenyrų parduotuvės, barai ir viešbučiai. Pasigrožėti šiuo mielu miesteliu pritrūko laiko, nes tam turėjome tik keletą valandų. Tikrai norėjosi čia pabūti ilgiau, juo labiau žinant, kad ryt ryte jau laukia kelionė namo. Na, bet visos pasakos turi pabaigą, tad 16:30 val. sulaukėme autobuso, dar kartą pamojavome Alberobello miestukui ir išvykome į Barį.
Grįžus pakavome lauktuves, kurių nemažai nusipirkome Alberobello, vakarieniavome, dalinomės įspūdžiais. Ryte 6:44 val. traukiniu išvykome į oro uostą. Apie 7:00 val. buvome vietoje, pridavėme bagažą ir laukėme skrydžio namo.
Daugiau kelionių apie Italiją čia. Įdomybės Italijoje čia.
Į kelionę vykom 3 merginos ir visoms kelionė buvo super. Oras buvo nuostabus, o ir vaizdų gavome į valias. Tai visos sakom kelionė užskaityta. Kraukit kuprines ir pasinerkit į nuotykius!!!
Kryme nėra kempingų, tad nenuostabu, kad palapines stato bet kur pajūryje
Taip. Tik nustebina, tai kad pajurio ruozas taip pat neegzistuoja.
Teisingai, nera nei kempingu, nei pajurio ruozu o yra laisve ir zmones laisvai ilsisi ir jurai nieko neatsitinka. Turbut viena is svariausiu juru. Ne taip kai tie pridurkai Lietuviai kur nieko negalima.
Nieko ten ypač gero su tuo pajūriu. Daug pakarantės užtverta nei privažiuosi nei prieisi. Aišku, kai tospakrantės šimtai kilometrų, visada galima surasti kokią jaukią vietelę.
Kai ieškojau vietos pasnorklinti tai teko ar ne 100 km nuo Sevastopolio nuvažiuoti.