Lietuviai tradiciškai atostogų kryptims linkę rinktis tokias šalis kaip Egiptas, Ispanijos salos ar Turkija. Tačiau kol vieni svarsto, kuriam paplūdimyje šildysis, kiti renkasi aktyvias ir ne dažnai lietuvių lankomas vietas. Nuotraukos, kaip iš atvirukų, įspūdingi kraštovaizdžiai, ramybė, geros emocijos ir linksmi nutikimai, kuomet estai neatpažįsta lietuvių – tokiais prisiminimais dalinasi aktyvaus poilsio propaguotojas Laimontas Rakauskas, kuris su savo žmona Daiva leidosi į kelionę dviračiais po Alandų salyną (Suomija). Ar tikrai reikia daug pinigų tokiai kelionei? Kaip galima sutaupyti ir kokius dar patarimus verta išgirsti išsiruošus į tokią kelionę dviračiais? Apie tai ir dar daugiau pokalbyje su p. Laimontu, prekės ženklo „Idėjos sportui“ kūrėju.
Kaip reikia pasiruošti tokiai kelionei? – paklausėme p. Laimonto
Svarbiausia, pirmiausiai galvoje viską susidėlioti. Nes čia kelionė dviračiais – turi gerai apgalvoti, kiek ir ko pasiimti, nes viską turėsi vežti pats. Tai ir buvo pagrindinis iššūkis. Čia nėra taip, kaip važiuojant automobiliu, sugalvojai – sustojai degalinėj ir pasiėmei sumuštinį. Ten apskritai, kur rasti prekybos taškus reikia žinoti – gerai, kad prieš tai tinklaraščiuose pasiskaitinėjome apie tai. Pati kelionė truko 6 dienas, o per jas numynėme 300 kilometrų. Tačiau pamatyti vaizdai ir patirti įspūdžiai nusveria nuovargį.
Kuo išskirtinė kelionė dviračiu po nepažįstamas salas?
Keliaujant, pavyzdžiui, Europoje prie vandens telkinių, tu kur nori, ten gali sustoti, praleisti kiek nori laiko. O čia esi pririštas prie keltų. Jie yra du arba trys per dieną. Todėl reikia labai gerai susidėlioti laiką – suprasti, kad keliavimas ir mynimas dviračiu atima daug jo, galiausiai, net nežinai, kur bus sunkiau, kur lengviau minti, nepamiršti aplankyti tam tikrų objektų ir kažkada – ne tau norimu laiku, o apibrėžtu – turi iš ten išvykti. Nes jei persikelsi vėliau, nerasi kito kelto, tad logistiniai gebėjimai čia turi būti išvystyti gerai. Tad pradžioje tos vidinės įtampos buvo, kol supratome, kaip geriausiai viską planuoti. Šias salas lietuviai lanko gan retai, galbūt dėl to ten keliaujant su Lietuvos vėliava mūsų neatpažino net estai! (juokiasi)
Pakalbėkime apie pinigus – ar ten brangu?
Pagrindinės mūsų išlaidos kelionėje – kempingai. Jei jau norit visiškai ekonominio gyvenimo, gali bandyti prašytis pas vietinius, kad leistų kažkur pasistatyti palapinę, bet šiaip daugiausiai už kempingą mokėjome 30 eurų, o mažiausiai – 13 eurų. Jie yra kiekvienoje saloje, kai kur net ir po du. Kempingai modernūs – su virtuvėlėm, internetu, dušais, tualetais.
Taip pat 6 eurus sumokėjom pradiniame kelte už žmogų. Kaip suprantu, su tuo pačiu bilietu tu gali keliauti po visą salyną. Sąlygos tik tokios, kad turi nakvoti kiekvienoj saloj ir negali daryti grįžtamojo reiso. Jie taip skatina keliavimą ir keltas turi būti keliavimo priemonė, o ne kaip transportas.
Bendrai – kainos nedidelės, beveik kaip Lietuvoje. Kepyklėlėj teko pirkti pyragėlį – 1,5 Eur, kavos – apie 1,5 Eur, brangiausiai kainavo alus – apie 3 eurus. Tiesa, kava ne visai skani – ten įprasta ryte pagaminti jos į termosą ir visą dieną pardavinėti kavinės lankytojams (šypsosi).
Kokį maistą vežėtės iš Lietuvos?
Duonos (bet reik galvoti, kokią pasiimti – kad ne minkšta būtų, greitai nepelytų), lašinių, agurkų, pomidorų, troškintos mėsos (konservuose), ACTIVUS avižinės košės, vytintų dešrelių, riestainių, greitai paruošiamų SUN YAN makaronų ir panašių produktų, kurie neužimtų daug vietos ir ilgai išsilaikytų. Tiesa, labai džiaugiuosi sudarytų produktų sąrašu – pavyko apskaičiuoti viską taip, kad turbūt geriau nei nesugalvosi (juokiasi).
Ar rekomenduotumėte ten vykti ir kokius patarimus duotumėte keliaujantiems?
Be abejo rekomenduočiau! Tai puiki vieta poilsiui nuo miesto triukšmo, nuo žmonių. Visiškas atsipūtimas ir poilsis. Tad ypatingai dirbantiems darbą biure, čia yra superinės atostogos. Grįžti tarsi naujas žmogus. O rekomendacijos ir apskritai akcentai būtų tokie:
– Kelto bilietus užsisakyti iš anksto (mes automobiliu atvykome iki Talino ir gerai, kad užsisakėme bilietus iš anksto Talinas-Helsinkis), nes, pasirodo, gali atvažiavęs taip ir likti stovėti laukti eilėje.
– Pasiskaitinėti tinklaraščius, kitų patirtis – visada galima rasti gerų patarimų.
– Susiplanuoti maistą. Pasiimti ilgai negendančių produktų, tokių kaip ACTIVUS košės, konservai, vytintos dešrelės, SUN YAN makaronai… Pasirūpinti, kad jo užtektų bent dviem dienoms į priekį, jeigu kartais kas nutiktų ir negalėtum porą dienų keliauti – bent jau neliksi alkanas. (šypsosi)
– Pasidaryti sąrašą, ką pasiimti iš būtiniausių daiktų – neapkrauti savęs.
– Patobulinkite laiko planavimo įgūdžius, jų prireiks keliaujant sudarinėjant maršrutą. Ir prieš kelionę ir kelionės metu.
– Stebėkite orą. Mums pasisekė – buvo apie 21 laipsnį šilumos ir švietė saulė. Tad oras buvo pats tas.
– Maudymosi vietų ne per daugiausiai – per visą savo kelionę matėme gal tik kelias vietas, kurios pritaikytos maudynėms.
– Svarbiausi lankytini objektai – gamta, gamta ir dar kartą gamta. Nesitikėkite gausybės muziejų ar paminklų žymiems žmonėms. Mėgaukitės gamtos grožiu.
„…Manęs netrikdo vairuotojo valgymas, kalbėjimas mobiliu ir autobuso vairavimas vienu metu……..”
O aš atvirkščiai, visuomet „kimbu” prie šnekančių ir vairuojančių, ir bendrai – pliurpiančius autobusuose laikau nelaime. Gerai , kad gera kelionė, puikios nuotraukos, tik norėjosi daugiau teksto, perskaičiau ir nesuspėjau suprasti, gerai ten buvo ar per vidurį?
Tai Graikija. Toks vairavimas ten įprastas. Kelintą kartą atvykęs, tai priimu kaip kelionės įspūdžius arba normą. Kaip motoroleriai be šviesų sutemus ar mašinos sustojimą siauroje gatvelėje. Buvo viskas labai gerai.
Man kartais kitose šalyse irgi patinka tas, kas nepatinka namuose. Netgi labai dažnai taip būna.
Lietuvoje toks vairavimas erzintų, o Korfu dviese sekėme autobuso vairuotojo „daugiaprofiliškumą”. Atostogose stengiu maistą ir gėrimus naudoti vietinius. Šiaip man tos kelios graikų alaus rūšys nepatinka, Korfu savaitę prašiau vietinio, padavėjams tai patinka, patriotizmas. Man irgi patiko.
Kažkaip patiko man tas mažai teksto… Dažnai būna – pažiūriu – teksto daug – paskaitysiu vėliau, kai prisėsiu ilgesniam laikui, kai laiko turėsiu… o dabar va – nebuvo to vėliau :-), perskaičiau ir patiko. Myliu aprašymus su daug nuotraukų!
Ačiū, Danmi. Vežiojuosi veidrodinį su dviem objektyvais, jei be registruoto bagažo, būna striuka, drabužiams pritrūksta vietos. Galvojau nusipirkti muilinę, bet neprisiruošiu. Nuotraukų beveik visada turiu per daug, bet išoriniam kietam diske telpa. Būna užsimiršta ir svarbūs dalykai, pažiūri nuotrauką ir atsigamina. Būtų buvę daugiau, bet per didelės. Praėjo keli mėnesiai, tai surašiau faktus, palikdamas emocijas.
Ir ką čia bepasakysi- pasakiška sala. Tikras poilsiautojų rojus. Kas nori gulinėja, kas nori važinėja ir yra ką gražaus pamatyti. Nenuostabu, kad Sisi mėgo šią salą.
Taip, Aruna. Atstumai nedideli, nebūtina visai dienai išvažiuoti. Buvo dienų, kai trumpam nuvyksti maršrutiniu autobusu arba važiuoji keliskart. Autobusai važinėja reguliariai, tik ne visur iškabinti grafikai. Visuomeninis transportas reguliaresnis ir tvarkingesnis negu Rodo saloje. Logiška- šiaurė prieš pietus.