Rumunija: Šalis už miško – Transilvanija III dalis

Nakvynę dviems naktims užsisakėme čia, neįtikėtinai pigu (naktis keturviečiame kambaryje su savais patogumais ir erdviu balkonu – 25 eurai). Puikus variantas ! Bendra virtuve naudojomės praktiškai vieni, erdvus kiemas su veikla vaikams, tipiškai rumuniškai paslaugus beigi šiltas šeimininkas. Beje, pomidorai iš šalimais esančių parduotuvėlių – be galo skanūs!

http://www.turistinfo.ro/rasnov/cazare-rasnov/pensiunea_casa_terzea/poze-pensiunea_casa_terzea-c98481.html#471586

Lankome netoli Rasnovo esantį Brašovą. Palyginus su Sigišoara, Brašovas man pasirodė ne toks įdomus, pritrūko tos ypatingos „auros”, nuotaikos, kabliuko.

Kas aktyviai turistauja, o kas nebeatlaikė intensyvaus krūvio.

Šiame mieste yra pati siauriausia Rumunijos gatvelė.

Šurmuliuojantis, labai gyvas miestas.

Rumunija ypatinga dar ir tuo, kad joje – pati didžiausia meškų populiacija visoje Europoje. Čia gyvena virš 5000 meškų, ir net kai kuriuose Transilvanijos miestuose kabo užrašai „Saugokitės meškų”. Sutikti kokios meškutės akis į akį, žinoma, nesinorėjo, nes toks susitikimas yra labai rizikingas žmogui, bet galimybė saugiai pamatyti jas Meškų rezervate Zarnesti visai viliojo. Rezervato tinklapis :

http://zarnesti.net/informatii-utile/rezervatia-de-ursi-zarnesti-libearty/

Mes nelengvai suradom kryptį, taigi, geriau ieškoti rumunų kalba – reservatia de ursi. Darbo laikas nuo 10 iki 12 valandos, lankytojai įleidžiami tris kartus : 10, 11 ir 12 val, kartu su gide (rumunų arba anglų kalba). Turėkite omenyje, kad keliukas iki rezervato labai nekoks – neasfaltas ir duobėtas, taigi, judėsite laabai lėtai, o pavėlavusių traukinys nelaukia. Kaina ne iš pigiųjų : už malonumą pamatyti mešką anapus elektrinės tvoros sumokėjome apie 50 eurų (keturiems). 😉

Įspūdis dvejopas. Iš vienos pusės – taip, įdomu, rezervatas neprimena zoologijos sodo, nes tai – didžiulė laukinė teritorija, miškai, visiškai natūralios sąlygos, o meškos prie tvoros sutartu metu ateina tik todėl, kad gauna maisto. Iš kitos pusės, mums, jau įpratintiems prie technologijų bei interaktyvų, norėjosi kažko daugiau – ar kokio bokštelio su galimybe apžūrėti meškutes be vielinio tvoros tinklo fono, ar stiklo sienos, ar dar kažko, ypač turint omenyje kainą.

Kitas kelionės taškas – Busteni miestukas, o tiksliau – šalia jo esantys Bucegi kalnai,
garsūs savo natūraliom uolų skulptūrom – Sfinksu ir Babele. Kelyje nuo Rasnov iki Busteni pasitiko kamštis, taigi, tai stovėjome, tai judėjome 2 km/val greičiu, o kamščio priežasties taip ir nesupratome. Nei kelias remontuojamas, nei avarija, nei dar koks force majore – o eismas stoja nei iš šio nei iš to ir tiek. Su panašiais kamščiais Transilvanijoje susidūrėme dar ne kartą, kas nėra labai malonu važiuojant su mažu vaiku, kai atrodo, kiekviena papildoma minutė sėdint mašinoje jau yra išbandymas 🙂
Prie keltuvo eilė, nes keltuvai tik du – vienas kelia viršun, kitas leidžiasi žemyn, norinčių į gamtą daug, savaitgalis. Keltuvas – gondola su apmusijusia stiklo siena, fotografuoti nelabai tinkama, bet įspūdis kylant vis tiek didelis.

Tik pakilę sužinojom , kad baisiai apsižioplinom ir susivėlinom, ir pasivaikščiojimui po kalnus teturime pusantros valandos. Paskutinis keltuvas žemyn 17 val, nespėji – gali bandyti leistis savom kojom nuo pakankamai stačių uolų, arba su palapine ant pečių susiorganizuoti žygį palankesniais takeliais. Šis laiko limitas mane baisiai nuvylė, padūsavau, kad juk TIK DĖL TO, tik dėl šitų kalnų ir rinkausi Rumuniją su visa Transilvanija, ir t.t. ir pan.

Na, norisi išnaudoti bent jau tai, kas yra – pasileidžiam vaikštinėti. Bucegi kalnai nustebino. Jei pavyzdžiui, kaimyninės Bulgarijos Rilos ir Pirino masyvai labai panašūs į Alpes, su siaurais akmenų takeliais, kalnų upeliais, įvairiausia augmenija, tai Bucegi – nieko panašaus. Didžiulė plokščia plynė iki pat horizonto, – galima net užsimiršti, kad esi daugiau nei 2000 metrų aukštyje. Jei ne …

..šuorais užliejantis čiobrelių kvapas..
…tolyn į visišką vienatvę nuvingiuojantys takai…
..oras, nesupainiojamas su jokiu kitu…

Na, aš norėjau čia pasilikti. Su palapine ir be, su kompanija, nors geriau – be, mintyse jau išsirinkau sau taką ir maršrutą. …:)

Prie paskutinio keltuvo susirinko…minia. Suvarė mus visus į laukimo patalpą, ir laukėm. Valandą, o gal pusantros – kol visus žemyn išvežiojo. Išvada – geriau čia atvykti iš pačio ryto, ir pageidautina, ne savaitgalį.

Ir, paskutinis objektas Rumunijoje keliaujant pirmyn – Peleš pilis Sinajoje. Sinaja – simpatiškas miestukas prie tų pačių Bucegi kalnų, tik, panašu, kad pats brangiausias visoje Transilvanijoje. Net maisto prekių parduotuvėje kainos nemaloniai nustebino, na o kavos lauko terasoje taip ir neišgėrėm – nusprendėm, kad nebeadekvatu. TIEK. Mokėti. Už kavos puodelį.

Sinaja:

Peleš pilis, Rumunijos valdovų vasaros rezidencija – tikras perliukas ir būtiniausiai dar vienas „must see” objektas Rumunijoje . Viena gražiausių pilių Europoje pastatyta XIX a. antrojoje pusėje ir žymi dar ir tuo, kad tai – pirmoji pasaulyje pilis, kurioje buvo gaminama elektra (turėjo savo el.jėgainę).
Į vidų nėjome, įspūdžio pakako ir išorėje.

Parkavimas kiek atokiau, mokamas. Pastatome „žirgelį” ir einame štai tokiu takučiu.

Grožis atvirukinis 🙂

Netikėtino grožio vidinis kiemelis.

Prisituristavę sukame pasirelaksinti į Bulgarios pajūrį. O Bulgarijos todėl, kad, ieškodama būsto pajūry Rumunijoje ir lygindama kainas atradau, kad bulgariškos pajūrio kainos kone perpus mažesnės, o sąlygos – dukart geresnės.

Pakeliui pietaujame Bulgarijos pasienio miestuke Ruse – prieš keletą metų teko čia buvoti darbo reikalais, taigi prisiminiau, kad yra visai neblogų variantų pavalgyti. Rekomendacija – pavažiuoti į patį centrą, prie „Danube Plaza Hotel” – žalioje „oazėje” aikštėje yra visai nemažai lauko kavinių. Labai skaniai papietavome, aptarnavimas, maisto ir kainų santykis – super.

TOLIAU:
https://www.mytrips.lt/Pasakojimas/Salis-uz-misko-Transilvanija-IV-dalis/1203