Kipras: Sugrįžimas į Kiprą

Ketvirta kelionė į Kiprą. Stebuklų negali būti. Grįžau kaip namo. Žinau, kur gražu. Kur skanu. Ką pamatyti. Kipre jaučiuosi geriau nei namie.

Šilumos kai kam trūksta. Jūra +18, oras +17 +18 iki +20 +22. Ryte būna saulė, vėliau apsiniaukia, pavakare dažnai palyja. Striukės nereikia, bet skėtis gerai būtų.

Viešbutis pustuštis. Paplūdimys tuščias arba beveik tuščias. Į tavernas kviečia užeiti. Jose dauguma staliukų laisvų. Kartą neatsispyriau pagundai į žuvies taverną. Jūros gėrybių meze buvo apkrautas stalas lėkštėmis. Labai skanu. Šeimininkas vis prieina, papilsto alaus. Palinki „Jamas“ (į sveikatą).

Vieną naktį buvo audra. Ryte traktorius ir sunkvežimis vežė rudus dumblius į sąvartyną iš paplūdimio. Po to sutvarkė paplūdimį, išdėliojo skėčius ir gultus. Už juos reikėjo 2,5 euro mokėti. Žmonių vis tiek nedaug.

Gyvenau Larnakoje. Miesto autobusai tvarkingai važinėja. Net iš miesto parvykdavau autobusu. Tarpmiestiniai autobusai irgi. Sostinę pasiekti už 4 eurus paprasta. Vairuotojas parduoda bilietą, jei perki ir grįžimui, eurą sutaupai. Tvarkaraščio laikosi.

Larnakos pakraštyje už Druskos ežero apžiūrėjau Hala Sultan mečetę. Viduje kilimai, nusiaunu batus. Užsuka turistų, besimeldžiančių nėra. Ežere daug vandens po žiemos. Flamingų likę tik už autostrados ežero pakraštyje. Reiškia, žiema baigėsi.
Kipre gėlių kvapą užuodžiu jau aerouoste. Lydi jis visur iki išvykimo. Pievos pasidengę geltonomis gėlėmis, panašiomis į mūsų pienes. Citrusiniai apkibę vaisiais. Tačiau apelsinai praėjusio derliaus rūgštūs.

Mazotos kaime yra kupranugarių zoo. Aplankiau jį, pajodinėjau ant kupranugario. Ant dvikuprio joja po du. Jei daugiau turistų, kitas kupris eina paskui pirmą. Karavanas. Dar yra čia strutis, lmos, ožkos, asilai. Pastarųjų ypač daug ant magnetukų, puodukų, kitų suvenyrų, o gyvų šiaurinio Kipro šiaurrytiniame pusiasalyje. Troboj yra kipriečio ūkininko interjeras su visais buities atributais. Pakelėje auga saldžiavaisiai pupmedžiai. Ankštys žalios kabo. Prinokę ankštys nukritę ant žemės. Jas galima nusiplauti ir valgyti. Tai liuosuojantis ir impotenciją gydantis augalas.

Už kelių kilometrų pasiekiau Petreon skulptūrų parką. Autorius tik ką žiemą miręs. Kūryba verta dėmesio. Už 2,5 euro lydi katinas, šokinėja nuo skulptūros ant skulptūros, lenda į kadrą. Šeimininkas švedas, todėl lietuvius žino ir laiko kaimynais. Petreos žmogus gimęs iš akmens. Tai parko akcentas su gyvate rankoje. 33 didelės skulptūros. Adomas ir Ieva. Deivė Europa.

Larnakoje ant jūros kranto stovi pilis. Nuo jos viršaus gražus vaizdas į krantinę ir senamiesčio gatveles. Kieme stovi patrankos. Vasarą vyksta renginiai.
Nikozija, Kipro sostinė, neprieina prie jūros. Tai verslo, bankų ir ambasadų miestas. Gynybine siena apjuostas miestas. Aplink sieną yra parkų,skverų zona. Sieną pastatė venecijiečiai. Yra keleri vartai.

Pagrindinė mieste yra pėsčiųjų Ledra gatvė. Joje kavinės, parduotuvės. Ledra yra senas Nikozijos pavadinimas. Senamiestyje radau šv. Jono katedrą, arkivyskupo rūmus, Makarijaus kultūros centrą. Vitrinoje eksponuojami Makarijaus buvę limuzinai. Ledros gatvė uždengta spalvotos medžiagos gabalais atrodo lyg pasažas. Gražu ir saugo nuo saulės bei lietaus.

Ledros gatvė kerta senamiestį. Atveda prie sienos perėjimo punkto į šiaurinę Nikoziją. Kipriečiui parodai dokumentą, po to turkui. Grįžtant atvirkščia tvarka. Kipriečiai kartais pareinant paprašo parodyti pirkinius. Čia galima eiti tik pėsčiomis.
Šiaurinėje Nikozijoje pigiau, kainas rašo liromis ir eurais. Turguje pardavėja pieštuku suskaičiuoja liromis, dalina iš 3 ir pasako eurais sumą. Kelios gatvelės virtę parduotuve- kavine. Šalia didysis Khanas- karavansarajus. Uždaras kiemas, jame kavinės, parduotuvės, koncertuoja muzikantai. Jį 1572 metais pastatė osmanai.

Netoliese miesto centre didinga Selimijos mečetė, anksčiau šv. Sofijos soboras. Luzinjan
iečių XIII amžiuje pastatytas didingas gotikinis pastatas, sekant Notre Dam de Paris. Viduje raudonu kilimu išklotos grindys. Mačiau vieną besimeldžiantį, keletą turistų viduje.
Pagrindinė Nikozijos gatvė, vedanti nuo perėjimo punkto į šiaurę iki miesto vartų, yra siaura. Joje išsitenka automobiliai ir pėstieji. Čia chaotiškiau nei pietinėje miesto dalyje. Mašinų numeriai apvesti raudona linija. Už miesto sienos yra autobusų stotis. Iš čia vyksta autobusai į kitus šiaurinio Kipro miestus.
Nuvykau į pietrytinį Greko ragą. Čia gražūs vaizdai, kur susiduria jūra ir uolos. Pavyko rasti įvairių požeminių olų jūros krante. Vienoje oloje buvo 2 skirtingi išėjimai. Tiesiog teko važinėti siauru asfaltu viršuje ir leistis žemyn prie jūros ieškoti olų. Nuorodų mažai. Informacijos trūksta. Po to ėmė temti ir tai nulėmė tos dienos ekspedicijos pabaigą.

Kipro vakarinė dalis. Pafosas yra regiono centras. Turi aerouostą. Labai senas miestas. Saugoma UNESCO senoji miesto dalis. Pervažiavau Pafosą, patekau į bananų plantaciją. Čia jie auginami kaip ir bulvės, nes drėgnesnis klimatas.
Už miesto pamatau Geronisos salelę. Ties ja apžvalgos aikštelė. Šalia Agios Georgios bažnyčia. Suoliukai. Gražu. Pasėdėjau vietoje nusipirkęs ledų. Vaizdas užburiantis. Toliau už kokio kilometro privažiuoju nedidelį tarpeklį.

Vietinio paklausiau kelio, bet jis žadėjo pasakyti, jei pirksiu ledų ar alaus. Susiorientavau pats. Dar kilometras zigzagų ir atvykau į stovėjimo aikštelę. Po to vienas kilometras pėsčiomis. Avako tarpeklis. Ėjau išdžiuvusio upelio dugnu per akmenis aukštyn. Šalia krūmuose per uolas laksto kalnų ožiai. Šilta, saulėta. Apsirengęs tik šortais.

Todėl deginimasis vyksta. Dar ir dabar esu labiau įdegęs, negu buvę namie. Kitame tarpe tarp uolų yra keliai, kuriais džipu be problemų galima pravažiuoti. Tada galima būtų didesnį atstumą įveikti ir daugiau pamatyti.
Prie pat mašinų stovėjimo aikštelės uolos skylėtos, erozuotos, su ertmėm viduje. Krantas ir įspūdingas. Stačių uolų atbrailos. Yra ir daug normalaus paplūdimio, kur galima maudytis ir degintis.

Karalių kapų muziejus. Tai labai senų laikų palaidojimai po žeme. Čia nišos ir kolonos. Įvairios patalpos ir ertmės jūros pakrantėje po žeme.

Per Pafosą važiuojant pristabdžiau, nes nežinojau, kuriuo keliu išvažiuoti iš žiedo, o šalia buvo kelio remontas. Tai vietinis iš paskos man papypino. Kitą kartą, važiuojant per Larnaką ir pamatęs ieškomą objektą, staiga pasukau į kairę. Vietinis pyptelėjo, pagalvojęs jog pasiklydau.

Antikinė Apollon Ylatis šventykla netoli Limasolio. Yra didingi pagrindinio statinio griuvėsiai, kelios kolonų eilės. Apollon Ylatis buvo miškų dievas ir Kuriono globėjas. Pastarasis miestas yra už 3 km nuo čia. Kurione yra pailgas stadionas, kuriame tilpo 6000 žiūrovų.
Aplink šiuos objektus yra britų karinės bazės. Žiūrint į autostradą, matosi tiltai virš tarpeklių ir tunelis.