Norvegija: Šiaurinė Skandinavija 2 dalis

08.23 Naktį netikėtai pakilo vėjas. Palapinė buvo pastatyta gražioje, bet atviroje vietoje, tai vėjas tiesiog draskė, gerai kad ji štorminė. Ryte oras vėl geras. Šiandien sekmadienis, nedirba visos, net ir maisto, parduotuvės. Turime tikslą- užlipti į ausčiausią Lafotenų viršūnę. Važiuojam prie kalno. Deja, laukia nusivylimas- kiek beieškojom, tako į viršūnę tiesiog neradom. Bandėm klausti, niekas dorai nežinjo. Paėję vilčių teikusiu keliuku, prisimėlyniavę, grižtam prie fiordo.

Skumbrės kibo beveik kiekvienu metimu, net kai norėjau nuplauti blizgę. Po keliolikos minučių turim 2 gražias žuvis vakarienei. Nakvynei važiuojam prie Šiaurino salos kranto. Palapinė statomdidelės uolos, kur iki pat horizonto plyti vandenynas.

08.24 Ryte nuo karščio gelbėjamės maudydamiesi Arkties vandenyne. Vanduo šaltokas apie +15, bangos, bet tarp didelių akmenų radom natūralią vonią.

Tolimesnis maršrutas –Vestraleno salos. Ten tikimės pamatyti banginius. Tik nusukus iš Lafotenų oras kaip mat suprastėjo. Sustojom prie didelio tilto ir, nors buvo stiprus vėjas, prisigaudžiau skumbrių sūdymui. Giedrijosi, ir pasiekui Stave miestelį, peizažas nušvito gražiomis šiaurietiškos gamtos spalvomis. Palapinę statėm didelio kalno užuovėjoje, beveik ant jūros kranto. Vakaras ilgai švytėjo auksinėmis spalvomis, tai sutemus ėjom pasivaikčioti.

08.25 Važiuojam į salos galą Andenes miestelį. Prisiperku blizgių po 15NOK, nes nemažai jų praradau. (pigios, tadėl ir prastos). Užsukam pasidomėti apie banginių safarį.

Kainos asmeniui – 800NOK, jokių nuolaidų moksleiviams nėra. Laivas plaukia 11 ir 16 val., 1,5 val prieš plaukimą ekskursija apie banginius. Aišku, brangoka, bet čia nepritaupysi. Pasitarę einam pirkti bilietų, tačiau kasininkė sako, kad didelis vėjas ir šiandien visi plaukimai atšaukti. Kagi, teks ateiti rytoj. Pasižvalgom po miestelį. Vienam kieme beveik po langais išaugęs bene 3 metrų barštis.

Vakare užlipom ant gražaus kalno pasigrožėti vaizdais.

08.26 Keliamės anksti, norim pasiteirauti dėl banginių safario. Vestibiulyje žmonių būrys. Visi laukia laivo kapitono sprendimo. Po dvejonių laivo kapitonas nusprendė, kad ir šiandien per didelis vėjas. Ne likimas, ir vairą sukame atgalios. Su tais banginiais kažkokios mistikos yra, nes duoda 99% garantiją, kad išplaukęs pamatysi. Orkos tai kaip pasiseks, o banginis bus.

Atgalios tai nereškia tiesiu taikymu namo. Sukam į vakarinę Vestraleno salyno dalį.

Vakare takeliu pakylam 500m pasigrožėti saulės laida. Ramybė, vaizdas įeina į mano matytų gražiausiųjų dešimtuką.

Nakvojam gražiame paplūdymyje, kurį užmatėm nuo kalno viršūnės. Privatus, su patogumais ir prašymu nepalikti šiukšlių.

08.27 Nusimaudome jūroje, vandens temp +15, tai ilgai neužsibūnam, tik nuotraukoms:)
Netoli Harstad sustojam ant tilto tokiai, jau sakykim, pramoninei žvejybai ir prisisūdom žuvies kelionei. Vėl kyla vėjas ir tinkamų vietų nakvynei sumažėja. Įsitaisom prie fiordo tarp dviejų pašiūrių.
08.28 Ryte aplankom Indrę, pasidalinam kelionės įspūdžiais, ir E6 keliu žemyn. Ties Skarberget kelias nutrūksta ties kelto linija. Kelto laukėm 2 val. Belaukiant susipažinom su pagyvenusiu norvegu, kuris su žmona važiavo kemperiu į Oslą

.[Anglų kalbos žinios minimalios, bet gestų ir mimikos pagalba vieni kitus kuo puikiausiai supratom. Fiordu plaukė delfinas, užėjo kalba apie banginius, kaip gražu. Taip, sako norvegas, aš irgi mėgstu banginius. Labai skanūs, pirštus apsilaižyti galima. Iš pradžių galvojam juokauja, bet vėliau parodė nusipirktą Rama1000 parduotuvėje tamsios banginio mėsos gabaliuką. Šiaip norvegas pasirodė toks sveikų pažiūrų, reikėjo tik pamatyti, kaip vaizdavo elnią arba mešką. Patarė, kur gera aikštelė nakvynei, vakare susitikom vėl.

08.29. Ryte fiorde prisigaudžiau sėjų. Mūsų naujieji draugai norvegai pasiūlė sekti paskui juos į idomią vietą. Atsidūrėm nuošaliose kapinaitėse, kuriose palaidoti Jugoslavijos ir Sovietų Sąjungos karo belaisviai, apie 15 000. Vargšai, vokiečių verčiami, kraupiomis sąlygomis statė kelius, geležinkelius, kasė tunelius. Todėl ta E6 kelio atkarpa vadinama kraujo kelias. Ta tema buvo sukurtas filmas.

Paskui kartu dar apžiūrėjom etnografinį muziejų. Pradėjo lyti. Paskutinį kartą norvegus sutikom Užpoliarinio rato centre. Jie ten mus pavaišino, gražiai atsisveikinom. Toje sumaištyje kavinėje palikau ant palangės savo fotoaparatą. Už kokių 10 min grižtu ir negaliu patikėti savo akimis – nebėra! Tuo sunkiai patikėjo net ir personalas. Sako būna, žmonės palieka, aifonus, aipadus ir gražinam, bet kad nujotų visai… Palikau savo email adresą, gal kam sąžinė prabus. Visa laimė, kad diena prieš tai, lyg nujausdamas, nuotraukas perkėliau į laptopą. Nakvojom prie galingo Laksforsen krioklio.

08.30 Trumpam nustojo lyti, tad naudojamės proga ir greit susidedam palapinę. Kelyje matom elnių kaimenes. Pastatęs mašiną tolėliau, bandžiau krūmais prisėlinti , bet elniai pasirodė sumanūs ir galų gale išvengė akistatos su fotoaparatu (televyko jau nebeturėjau). Daug gražių vietų, bet privažiavus matosi pastatyti ženklai, kad kelias mokamas. Mokama SMS žinute, įrašius mašinos numerius. Kaina mašinai 60NOK, kemperiui 100NOK. Pas mus telefonai su limitu, tai netiko. Trumpam užsukam į paskutinį šiaurinį miestą Trondheimą. Ten be kadetros, kuri kažkuo priminė Prahos Šv.Vito katedrą, ir keletų keistų skulptūrų žiūrėti nelabai yra ką.

Kelias į miestą mokamas. Apskritai Norvegijoje tokia tvarka, kad galima nekreipti dėmesio į mokamus kelius, tiesiog už kelių mėnesių ateina sąskaita į namus. Tpu, nebuvo, bet manau tai liečia ir kelių eismo pažeidimus. Iš Italijos jau esu gavęs tokį nemalonų siuprizą praėjus beveik metams. Kalbant apie važiavimą Norvegijoje, reikia pasakyti, kad važiuojant reikia ypač atidžiai sekti kelio ženklus, nes daug greičio apribojimų. Greičio kameros pastatytos nelogiškose vietose ir jos ne visos sužymėtos navigatoriuje. Vakare nusukam nuo pagrindinio kelio, kad netrukdytų mašinos, ir pasidarom restoranišką vakarienę: kepta ant grilio žuvis, žirneliai ir baltas vynas.
08.31 Keliamės 7.00. Tikslas – Besegeno ketera.

Takas patogus, bėga kriokliukai. Pakilus į 1743m aukštį atsiveria graži panorama. Matosi du ežerėliai – žalias ir mėlynas. Lietus neužklumpa, nors aplink tamsūs debesys. Keteros ilgis 10 km, visos trasos neįveikėm. Ties vienu kalnu gerą valandą matėsi vaivorykštė.

Nakvojom gražioj aikštelėje 1161m aukštyje snieguotų kalnų panoramoje. Vasarą palydėjom kepta žuvimi, sriuba ir Frontera.
09.01. Aukščiausias E51 kelio taškas 1390m. Aplink akmenuotų kalnų peizažas. Artėjant prie Oslo, prasideda mokami keliai. Pravažiavom Oslą, bet lijo lietus, tai net nelipom iš mašinos. Gal prisidėjo ir kelionės nuovargis. Švedija mus pasitinka lietumi ir +13. Ruduo.
09.02. Keliamės į Daniją. Už 5 km keltu 445SEK(45eurai). Apie pietus atsiduriame Kopenhagoje. Pasistatom nemokamoj vietoj automobilį ir einam apžiūrėti Danijos sostinės. Kopenhaga- dviračių miestas, kur dviratinikai turi privilegijas prieš auto transportą. Dviračiais važiuoja visi, net ir kostiumuoti tarnautojai.

Apžiūrim Nacionalinį muziejų. Įėjimas nemokamas, darbo laikas 10-17val., Nyhavn prieplauką, kuri yra visuose atvirukuose.

Vakare užsukam pas Gintę ir mūsų ekipažą papildė ežiukas Henris.
09.03. Tiltas į žemyninę dalį 235DKK(35eurai). Trumpai stojam prie Šiaurės jūros. Važiuojant pro Hamburgą, patekom į milžinišką kelių valandų kamštį. Atrodo, nebuvo jokios avarijos, šiaip miesto realija. Nakvynė už Stralsundo Riugeno saloje.
Anksti ryte dar pavažinėjam Riugeno nac parko keliukais. Rūkas, daug stirnų ganosi laukuose, sparnus kelia gervės. Toliau kelias namo.
2015 metų vasara. Pravažiuota 8000km. Jei kilo klausimų, rašykit.