Lenkija: Mano dokumentinis filmas. „Žygis rojuje”

Jau nuo pat vaikystės aš buvau artimas gamtai. Jeigu gerai pamenu man buvo septyni o gal net mažiau metų, kai statydavau „palapines” ir ten miegodavau, nors ištikrųjų aš tada net nežinojau kas ta palapinė, aš tiesiog rasdavau tėvo garaže metalinius strypus, iš jų pasidarydavau karkasą ir ant viršaus užmesdavau viską kas pasitaikydavo: paklodės, plėvelės ir kita, pas tėvus kieme kažkada buvo nedidelis beržinis miškelis, ten ir mėgdavau įsikurti. Pamenu ne kartą naktį verkdamas bėgau namo, kai pabusdavau išgąsdintas žaibų ir griaustinio, nuo tų laikų aš visai nebijau žaibų.
Keliauti pradėjau gana vėlai, tik užbaigęs mokyklą, iki tol aš tik su draugais išvykdavau į nedideliu žygius iki artimiausių vietų: stovykla su palapinėmis prie upės su laužu ir panašiai. Apie didesnes keliones su kuprine aš tik svajodavau, nes visada pas mane buvo stereotipas, jog visa tai brangu, ir baisu, nes tai visiška nežinomybė, bet turbūt visos tos baimės buvo pririnktos iš televizoriaus. Juokinga bet vis gi kelionėmis užsikrėčiau būtent iš televizijos laidų. 2010 metais kažkaip labai užkabino televizijos kanalas Discovery World, ten mačiau laidas apie keliaujančius žmones, kurie meta sau iššūkį ir išvyksta į neįprastas keliones, kad pažinti pasaulį. Ypač mane užkrėtė keliautojas-tyrinėtojas, Ed’as Stafford’as , jį ir dabar galima per Discovery pamatyti, tai pirmas žmogus kuris pėsčiomis perėjo išilgai visą Amazonės upę. Ir man į galvą atėjo tokia mintis – gal ir aš vis gi galėčiau leisti į panašius nuotykius, nes viskas atrodė tikrai įspūdingai tose laidose apie keliautojus su kuprinėmis. Aišku aš tuo metu studijavau, VTDK statybos inžineriją ir kol kas apie didesnes keliones dar tik svajodavau, 2012 metais mokslus mečiau velniop, jokios traukos statybai neturėjau. Aš studijų laikais atradau hobį: gamtos fotografija ir filamvimas. (mano nuotraukų galerija https://500px.com/vitalijseriogin), deja Lietuvoje įspūdingų peizažų neturime, o aš savo nuotraukose norėjau matyti kalnus ir galų gale aš mečiau sau iššūkį: 2013 metais išvykti su kuprine po Europą, ir galų gale įveikęs visas baimes aš tai padariau (pasakojimas apie pirmą kelionę http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/keliauju/skaitytoju-keliones-nepaprasta-pirmoji-gyvenime-kelione-789-379026 ) ši kelionė buvo tokia sėkminga ir įspūdinga, jog ji negalėjo nepadaryti man įtakos, ir aš užsikrėčiau kelionėmis, tai tapo kaip gera liga 🙂
Dabar aš kas met išvykstu kur nors su kuprine ir vis dažniau, įprastai keliaudavau visiškai vienas, bet 2014 -ais nusprendžiau Facebooke paskelbti, kad kas nors prisijungtu, prisijungė tik vienas žmogu, aišku būtų smagiau jei daugiau prisijungtų žmonių, bet turbūt tokios kelionės ne kiekvienam. Kelionė vis gi gavosi super įspūdinga, yra dar planas sukurti dokumentinį filmą apie šią kelionę, nes prifilmuota tikrai daug, (čia pristatomasis video https://www.youtube.com/watch?v=4Am7YdUQOYw).
2015 metų liepos mėnesį išvykau į dar vieną įspūdingą kelionę – į Aukštuosius Tatrus, apie šią kelionę ir sukūriau savo pirmąjį dokumentinį filmą. Iš esmės kelionės tikslas buvo toks: norėjau geriau pažinti Tatrus, čia esančius kalnus. Kalnai turi kažkokią nepaaiškinamą galią, aš kai matau juos aš jaučiu susižavėjimą jų grožiu ir didybe ir tuo pačiu metu kažkokią baimę, nes ten viršuje yra pilna pavojų ir nežinomybių ir visa tai kažkodėl tave ten traukia, įdomiausia tai, jog vieno kalno užėmimu neapsiriboji, norisi aukščiau ir aukščiau. Be to ten ypač norėjau pamatyti tuos įspūdingus ežeriukus, nes 2014 metais aš tik į porą kalnų užkopiau ir viskas, nes turėjome tęsti kelionę po Europą, negalėjome Tatruose užsibūti. Aš pagalvojau apie tai, jog galiu pabandyti sukurti kažką panašaus kaip rodo per Discovery ar National geographic kanalus ir per filmą perduoti visą grožį ir šiek tiek emocijų, be to norėjau, kad žmonės pamatytų, jog visai šalia Lietuvos yra toks rojaus kampelis ir be to nereikia labai storos piniginės.
Dabar aš dirbu naujų gyvenamųjų namų už Vilniaus statybose, ir prisipažinsiu, jog visa tai man visiškai nepatinka, aš savęs šiame reikale visiškai nematau, keista, jog daugelis iš mūsų užsiima ne tais dalykais kurie iš tiesų patinka, jaučiu jog mano vieta visai kitur, noriu daugiau pažinti pasaulį ir tyrinėti, svajoju keliauti ir tapti dokumentinių filmų apie gamtą operatoriumi. Aš jau filmuoju ir fotografuoju ir pats viską montuoju ir net gi iš to šiek tiek užsidirbu pardavinėdamas nuotraukas ir video medžiagas, visada malonu kai kelionės atneša ir pelno. Tai pat yra noro mesti sau dar didesnius iššūkius, kad kelionė būtų su tikslu, ir padaryti tai ko dar niekas nėra padaręs ir visa tai įamžinti profesionalioje kokybėje, žinoma vienam sunku veikti, reikia ir rėmėjų ir palaikymo, be to reikia dar gerokai tobulinti anglų kalbos žinias. Aš labai tikiuosi, jog šis filmas yra pirmieji žingsniai link kažko. Gal pirmas blynas kiek prisvilęs, bet nuo to geri darbai ir prasideda.