…kieme nė kruopelytės sniego, rožės moja žiedais, tiesa – jau gerokai apšąlusiais, bet – moja. O juk tuoj Kalėdos! Tai ir nutariam ieškoti tos prieškalėdinės nuotaikos! Keletas dienų knaisiojimosi po interneto platybes ir išsirenkamas Liudvigsburgas. Barokas. Man visa tai gražu… Bet apie viską nuo pradžių.
Užsisakom viešbutį, prisirenkam info ir laukiam penktadienio… Ryte sunkiai keliamės (aš), susimetam daiktus ir pirmyn. Reikia nuvažiuoti apie 400 km. Gal ir ne daug, bet savaitgalio išvykai – pakankamai nemažai, o ir apžiūrėti daug reikia… Pasiekiam Liudvigsburgą. Paaiškėja, kad iki viešbučio neprivažiuosim – čia tik piestiesiems. Kur nors netoli sustoti nė kaip – dėl kalėdinės mugės sustatyti ženklai rėkia „stovėti draudžiama“. Na ir kas? Vis tiek reikia į viešbutį. Aš lieku prie mašinos laukti žinių iš viešbučio ir, jei ką, aiškinti, kad aš nieko čia nesuprantu, nes vokiškai nemoku… Bet nieks manęs neklausė, ką aš moku ir, ko – ne. Visi savais reikalais užsiėmę. Žinios iš viešbučio tokios: svečio kortelė, kuri atleidžia nuo mokesčių už mašinos stovėjimą. O kur stovėti, reikia susirasti patiems, ir JEI susirasim, mašinos šiandien nebejudinti iš vietos, nes vėliau TIKRAI nebesusirasim. Jaučiu, kad kyla kraujo spaudimas. Bet čia tik man… Po trijų apvažiuotų ratų randam vietą mašinai. Valio! Nukulniuojam iki viešbučio, pasimetam ten savo mantą ir!.. Karšto vyno? Ai, šis palauks dar. Kol šviesu reikia šiek tiek miesto apžiūrėti. Taigi, Liudvigsburgas. Pradedam nuo rezidencijos rūmų (Residenzschloss Ludwigsburg). Įspūdingi rūmai, įspūdingi gėlynų ir parko plotai.
Žinoma, dabar tie gėlynai gruodiški, bet sutvarkyti ir apsodinti. Galima manyti, kad jau pavasarėja… O kai tikrai pavasarėja ir vasarėja, tai tie sodai vadinami žydinčiuoju baroku (Blühendes Barock https://de.wikipedia.org/wiki/Bl%C3%BChendes_Barock ). Ir šiaip… rekomenduoju Liudvigsburgą. Kiek info prisiskaičiau, tai važiuočiau ir į moliūgų paradą (http://www.kuerbisausstellung-ludwigsburg.de/ ) ir į tą šiaudų paradą (http://www.blueba.de/strohwelten.html ) ir, žinoma, vėl į baroko kalėdinę mugę po angelų sparnais. Ech… mažu reiktų ten kraustytis gyventi?
Pasak lankstinukų Rezidencija yra didžiausi baroko stiliaus rūmai Vokietijoje. (daugiau info čia http://barockerlebnis.de/en/home/) Rūmų lankymas 7 Eurai, rūmų ir sodų lankymas – 17 eurų. Bet dabar sode ir parke galima vaikčioti be jokio mokesčio. O vasarą, manau, nebūtų gaila ir tų 17 eurų, nes veiklos čia visai dienai.
Tiesa, Liudvigsburgas lankytojams siūlo ir dar dvejus rūmus: Medžiotojų ir linksmybių rumus Favorite (https://de.wikipedia.org/wiki/Schloss_Favorite_(Ludwigsburg)) ir rūmus Monrepos (https://de.wikipedia.org/wiki/Seeschloss_Monrepos). Pastariesiems pritrūkom laiko…
Na ką, pilvai urzgia… Ieškom kažko ne itališko, ne kinietiško, o baden-viurtembergiško… Gal ir ne visai tradicinis tas jų patiekalas (paršiuko kepsnys), bet keptoms bulvės atsispirti negalėjau…
Na, o dabar į kalėdinė mugę!
Kažkada slenkam link viešbučio. Gerai, kad jis netoli…
Sekantį rytą pusryčiaujam ir kėblinam į traukinių stotį. Važiuosim į Štutgartą (mašiną gi baisu judinti)… Netoli iki to Štutgarto, vos 12 km. Už bilietą pirmyn ir atgal 2 asmenims sumokam 14,80. Na, ko mes į tą Štutgartą? Žinoma, į kalėdinę mugę. Bet, kad jau čia esam, tai šį tą apžiūrim. Visų pirma pasikeliam į Štutgarto traukinių stoties apžvalgos bokštą. Pasikėlimas nemokamas. Virš galvų sukasi Mercedes Benz ženklas, po kojomis Štutgartas, prieš akis spynelės… Jų šiais laikais visur, kur tik kokia tvora…
Prie pat stoties yra TIC. Čia pasiimam miesto planą ir pradedam turistinį savo maršrutą. Einam Koenigstrasse gatve iki naujosios pilies, paskui iki senosios pilies, pasisukiojam pilies aiktėj. Ko gero čia ir yra visa Štutgarto širdis. Arba, tiksliau ta vieta, kuri mums labiausiai patiko.
Nueinam iki teatro. Sekdami siūlomu maršrutu praėjom keletą vietų, kur garsiai svarstėm, kad vėlų vakarą čia nelabai norėtųsi vaikščioti. O benamiai kokie išradingi 🙂 Gaila tik, kad nuotraukos nepadariau. Sėdi kokie 7 kiekvienas su dėžėlė prieš save ir ant kiekvienos dėžėlės vis kitas užrašas: maistui, degtinei, šuniui, seksui, pramogoms… Įdomu, kuris daugiausiai surenka 🙂
Štutgartas – didelis miestas, ir tai jaučiama. Bet tokios auros, kokią turi Miunchenas, šis miestas neturi. Bet čia, žinoma, tik mano pirmas įspūdis. Nes vienos dienos, praleistos mieste, ko gero, per maža, kad jį pažinti.
Beje – automobilių mylėtojams – čia yra Mercedes Benz muziejus, Porsche muziejus, o ne automobilių mylėtojams – didžiausias pasaulyje kiaulių muziejus 🙂 (http://www.schweinemuseum.de). O taip pat pirmasis pasaulio televizijos bokštas ir daug viso kito… Tikrai, dienos per mažai…
Bet mes gi į kalėdinė mugę čia važiavom! Gražu! Labai patiko visų tų nameliukų puošyba. Gal kiek perkrauta, gal per daug kičo… Bet tos Kalėdos juk tokios. Čia ne taip, kaip Niurnberge, kur visi stogai vienodi. Man čia labiau patiko. Ką labiau… labai!
Važiuojam namo (į viešbutuką), viešbučio restoranėly vakarieniaujam ir dar slenkam pasigerėti tais angelų sparnais… ryt gi jau namo važiuosim…
Rytas… Nesinori išvažiuoti, tai dar pasivaikstom Liudvigsburge. Nueinam iki Favorite rūmų (nuo jų matosi rezidencija), iki Liudvigsburgo gyvatės…
o va taip papuošti čia sankryžų žiedai…
o va taip saugomos šiukšliadėžės…
Na ką, judinam savo mašiną. Link namų. Bet kažkaip atbulom kojom. Maniškis klausia, ar nieko daugiau neturim. Sakau – ne… ne…bent Ulmas? Beveik pakeliui…
Na, pakeliui tai, pakeliui. Mašiną statom Fischerviertel požeminėj aikštelėj. Čia labai gerai, nes prie pat katedros. Mūsų šio savaitgalio tikslas – kalėdinės mugės! O mugė prieš pat katedrą. Ir prieš pat katedrą TIC. Puiku. Ir – nelabai… Na kokį jie ten griozdą pastatė prieš tą bažnyčią??? Mano akimis jie sugadino visą tą aikštę ir visą tą senamiesčio aurą… Na, taip, kažkur ant sienos perskaitau užrašą ale modernas ir klasika… Tas moderno gabalas man čia nepatiko… Na, žinoma, skonio reikalas… Tiek to tas modernas, tiek to, ta kalėdinė mugė… juk stovim prieš aukščiausią pasaulio bažnyčios bokštą! Ir! Ir! Ir! Į jį galima užlipti – iki pat viršaus! …l…a…i…p…t…a…i…s… 5 Eurai ir lipk… Užbėgsiu į priekį ir pasakysiu, kad sekančią dieną vaikščiojau sunkiai… Aukščio ir mažų patalpų bijantiems nepatarčiau. Bet atsiveriantys vaizdai viską atperka.
Čia matyti tas modernas ir kalėdinė mugė.
Na, po tų laiptų reikia ir mugę apžiūrėti, karšto vyno paragauti… ir nors šiek tiek po miestą pamaklinėti… Tiesa, pati kalėdinė mugė čia be ypatingo žavesio. Vien dėl jos vykti čia neverta. Bet senamiestis visai mielas (žinoma, apėjom ne viską).
Labai graži rotušė. Ir kreivas namas (vienas seniausių miesto statinių). Dabar čia viešbutis. Dvivietis kambarys čia kainuoja 160 eurų.
Gerai taip vaikščioti… bet dabar jau tikrai namo…
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Sveiki, gal galėtumėte parašykite kokiame viešbutyje gyvenote, kur laikėte mašiną ir kiek kainavo? Ačiū už atsakymą!
Važiavome autobusu į Berlyną, mašinos ten neturėjome. Viešbučio adresas: Ranke strasse 3. Viešbučio pavadinimo nepamenu. Mano bedrakeleivis, užsakinėjęs viešbutį, išvykęs į kitą kelionę. Galėsiu sužinoti kai grįš. Kainą irgi. Viešbučio specifika, kad jis yra tik 5-e pastato aukšte.
Papildau. Radau atminties kortelėje viešbučio nuotrauką su pavadinimu. Upper Room Hotel. Rankestrasse 3, 10789 Berlin.
Turiu koležanką, kuri jau kelis kartus Berlyne buvo. Perka su Simple bilietus po 10 Lt ir važiuoja. Ir vis atranda ką naujo)))
Dešrelės Vokietijoj normalios, skanios, nesvarbu kokia jų kaina))
Aruna, mes taip ir darėm. Bilietai buvo 5*10 LTL, 3*124 LTL. Dviejų savaitgalių naktis sėdėjome prie kompiuterio, pirmą savaitę nepavyko. Pirkta pernai. O dešreles šį savaitgalį pirkom 2 rūšių namie, kepėm ant malkų anglių, Berlyne buvo skanesnės.
Dar papildau. Nakvynė šitame viešbutyje kainavo 41 euras 1 nakčiai 4-viečiame kambaryje, buvome 4-iese.
Tie Simple express bilietukai po 3 € tai tikrai geras kąsnelis. Deja, jų nėra daug – autobuse ne daugiau kaip po 5 vnt. Dažniau keliaujantiems siūlau užsisakyti Lux ir Simple express el. naujienų laiškus. Jie nėra įkyrūs ir el. pašto kasdien neteršia, tačiau kartais atsiunčia kodus, kurie suteikia nemažas nuolaidas, pvz., 50 proc.
„Kojos paskaudo, bet pailsėjom…”
Na, kaip tai suprasti? Jeigu paskaudo, vadinasi pavargot.
Ačiū, kad priminėt Berlyną. Su amžiumi galva taip”traukiasi”, kad greitai pamiršti net neseniai matytas vietas.
Apie tokius pigius bilietus dar nesu girdėjęs. Kai praeis kelionės nuovargis – irgi domėsiuosi.
Alvydai, taikliai pastebėjai.Man jei neskauda kojos, neišgaruoja iš galvos buities reikalai, neįsijauti į kelionę. Jei su žmona skrendam į pliažinę kelionę Graikijon, Ispanijon, palieku pliažą ir einu kol paeinu. Seniau, kai tas pamatymo alkis buvo dar didesnis, Prahoje per 3 savaites, eini kol sutinsta kojos, pastoviu kokiam skersgatvyje ar parke kojom į viršų kelias minutes. Berlyne tai viešbutyje stovėjau kojom į viršų.
aš irgi sakau, kad pailsiu tik tada, kai pavargstu nesvietiškai :). Tai yra protas ilsisi, kai kojos dirba.
Ra,
tam tikra prasme – taip. Aš visada sakau, kad padirbęs fizinį darbą galiu gultis ir ilsėtis, gi po psichinio – psichologinio krūvio jokia lova dažnai negelbsti.
Ra ir Alvydui pritariu. Dar pridėsiu, jog kelionėje be kojų skausmo yra įspūdžiai. Abi dalys beveik neatskiriamos. Berlyne iš viešbučio prie zooparko ėjome į Bundestago ryte pėsčiomis. Nes einant ir pamatai aplink. Vakare temstant net prasibandėme, kuriomis gatvėmis, kad ryte nevėluoti mums duotu Bundestago lankymo laiku.