Šią vasarą buvau Korfu arba Kerkyroje. Abu salos pavadinimai vienodai naudojami ir neturi skirtingų insinuacijų.
Skridome į Korfu rugpjūtį. Tą dieną Lietuvoje buvo sumušti karščio rekordai. Kai kas sakė, jog neverta skristi, kai namie karšta. Toks argumentas manęs neveikia. Nes pamatyti yra svarbiau, negu sušilti ar įdegti.
Kitas kontrargumentas buvo Graikijos krizė. Vasarą buvo krizės pikas. Gerai, kad žiniasklaida nepaveikė sąmonės. Nemačiau jokio krizės poveikio. Pilni viešbučiai, paplūdimiai, lėktuvai leidosi kartais kas kelios minutės.
Juos matydavau paplūdimyje, besiruošiančius leistis. Nemanau, jog jie tušti skraidė. Šaltas protas paėmė viršų. Krūva pinigų kišenėje grynais. Ne paslaptis, kad pas mus ir Graikijoje tie patys pinigai kursuoja. Nemačiau daugiau nei vieno žmogaus prie bankomato saloje, o apie eiles nebuvo minčių. Neteko matyti jokio pabėgėlio ar migranto. Tiesa, mūsų sala buvo šiauriausia vakarinėje Graikijos pusėje.
Karščio rekordai truputį įtakojo mūsų kelionę ir nervų sistemą. Lėktuvas š……. nelaukia. Mes išvažiavome savo automobiliu ir … užvirė radiatorius. Nors iki tol visas dienas važinėjau, auto 6 metus mano, gedimo tokio nebuvo, technikinė apžiūra prieš gerą mėnesį buvo praeita. Tada paaiškėjo, jog gerų draugų turime. Buvo mašina paimta, parvaryta ir saugoma, kita mašina mes vijomės autobusą, neaišku kokį. Pavijome, į lėktuvą spėjome.
Kelionėje kitų nemalonių dalykų neatsimenu. Priešingai. Atvyko mūsų draugai į Korfu autobusu iš Lietuvos. Vieną dieną mes kartu penkiese nuomota mašina važinėjome po salą. Retai būna, kad kažkur nuskridus atsitiktinai atvažiuoja draugai.
Korfu. Kerkyra. Abu pavadinimai rodo prestižinę, populiarią Vakarų Europoje atostogų salą. Centrinėje Europoje ji irgi populiari. Lietuviai ją dar tik atranda.
Manęs netrikdo vairuotojo valgymas, kalbėjimas mobiliu ir autobuso vairavimas vienu metu. Neieškau šiukšlių. Jų yra, bet aš atvykau pailsėti ir pamatyti. Skanūs kalmarai ir aštuonkojai. Geras vynas, šį kartą labiau dėl karščio gėrėm rožinį atšaldytą. Graikiškas salotas tėvynėje mieste arba namie padaro geresnes, negu valgėm viešbutyje.
Jonijos jūra šilta ir skaidri. Paplūdimius išsidalinę tavernos. Skiriasi gultų spalvos. Vaikšto įdegęs „stogas“, ima pinigus už gultą+ skėtį. Atneša gėrimų. Jei toje tavernoje valgai ar geri, jos įtakojamame paplūdimyje gali gulėti dykai. Buvo žmonių kurie eina prie jūros kaip į darbą. Atsineša knygų, persiverčia į kitą pozą kaip užprogramuoti. Dėdės „stogo“ prašo kokio spalvoto gėrimo arba pakoreguoti šešėlį. Kai kam ėjimas parnešti šalto vyno ar šalto alaus yra maloni pramoga. Nors nei vieniems, nei kitiems pragulų neatsirado.
Paplūdimys buvo žvyro. Nebuvo jūros ežių. Bet dėl žvyro maudymosi bateliai pageidautini, nors nebūtini. Saloje, kaip visur Graikijoje, daug kačių.
Korfu maisto parduotuvėse reklamuojamas likeris, uogienė iš kinkano. Tiesa, lietuviškai niekur nerašo. Visom kalbom pateikiama, jog tai unikalus salos augalas, saugomas ir vertinamas. Jo kainos kandžiojasi. Grįžę išsiaiškinome, jog neunikalus.
Korfu sala pailga ir kalnuota. Įdomesnė ir kalnuotesnė šiaurė. Skalauja krantus Jonijos jūra. Visada matomas krantas. Tik neaišku, ką matome ten: Graikiją ar Albaniją?
Šiaurėje Sidari. Jis garsus meilės kanalu. Tai stačiomis smiltainio sienomis jūros įlankos. Nuo sienų viršaus galima šokinėti į jūrą. Įlankos galas lėtai gilėja. Perplaukus įsimylėjėliai išsaugo meilę. Dugne yra šviesus molis. Juo tepasi veidus, kūnus, išdžiūsta greitai atrodo kaip prie Negyvosios jūros.
Paleokastrisa. Tai vietovė vakarinėje dalyje. Kelios įlankos matomos iš vieno taško. Labai gražūs vaizdai. Čia žmonės atvyksta maudytis, degintis, fotografuoti vaizdų. Vieno iškyšulio viršuje yra vienuolynas, bet dėl pietų, mes viduje nebuvome.
Pantokratoriaus viršūnė 900 metrų aukštyje yra aukščiausias salos taškas. Į ją užvažiavome automobiliu. Viršuje ryšio antenos ir vienuolynas. Vaizdas į žemyną. Matomi Albanijos vaizdai, galima sudarinėti jos žemėlapį.
Salos sostinė yra Korfu arba Kerkira. Venecija valdė 400 metų. Itališkas stilius kompaktiško keliaaukščio miesto , įsprausto tarp 2 tvirtovių. Siauros gatvės. Kai kur namai apgriuvę. Senamiesčio vidurys iškilęs aukščiau.
Ten šv. Spiridono , salos globėjo bažnyčia. Jis gelbėjo kovoje prieš turkus. Jį neša per miestą tam tikromis dienomis. Gatvelės labai siauros, fotografuoti sudėtinga. Naujoji tvirtovė labai didelė. Ji priklauso kariniam jūrų laivynui, todėl į vidų patekti neįmanoma.
Kita, Senoji tvirtovė, priešingoje miesto pusėje. Yra iškyšulyje. Kanalu atskirta nuo miesto. Pakeliamas tiltas. Viduje muziejus, parodos, biblioteka. Užlipus į viršų , atsiveria nuostabus vaizdas į miestą.
Korfu mieste yra Kongresų rūmai ir universitetas. Miestas nedidelis, kompaktiškas. Senamiestį galima apeiti pėsčiomis. Azijos meno muziejus itališko stiliaus rūmuose. Miesto pakraštyje Mon Repo rūmai ir parkas. Pastate muziejus. Išsidėstę ant kalvos, kuri tęsiasi tarp jūros ir sūrios įlankos. Pastarojoje aerouosto pakilimo takas. Miesto ir priemiestiniai autobusai pradeda ir baigia maršrutą magistralinėje gatvėje viename taške. Yra tvarkaraščiai. Pagal tai ir aš ne kartą važiavau autobusu, lengva orientuotis.
Piečiau sostinės 2 salelės prie kranto: Vlacherna ir Pontikonissi. Pirmoji sujungta tiltu, joje bažnytėlė. Pilna turistų. Antroji dar vadinama Pelių sala. Į ją galima nuplaukti tik laiveliais, kurių pilna aplink. Trečias objektas toje vietoje yra aerouostas. Lėktuvai leidžiasi vos ne virš galvos. Jų daug. Tai irgi turistinė atrakcija. Šie vaizdai yra turistiniuose prospektuose ir atvirukuose apie Kerkiros salą.
Korfu salą mylėjo ir išgarsino Sisi. Austrijos imperatorienė. Graži, bet ligota moteris. Elizabeth jos tikrasis vardas. Ji mėgo Korfu. O Korfu mėgo ją. Sisi apsirengusi paprastais drabužiais vaikščiodavo po Korfu miestą, bendravo su žmonėmis. Sisi rūmai yra Gastouri vietovėje 10 kilometrų nuo sostinės Korfu. Priešais rūmus yra Achilo paminklas, kur traukia strėlę iš užkulnio. Rūmai praminti Achilleion. Iš rūmų parko matoma salos sostinė Kerkira. Viduje daug išlikusių baldų, nuotraukų, Sisi nuotaikos. Niekas nereguliuoja čia eismo, todėl ėjau pirmyn atgal, fotografavau, gėrėjausi. Kondicionuotas oras vasaros karštyje tam buvo dar vienu argumentu „už“.
Į Achilleion galima atvažiuoti autobusu, taksi, nuomotu automobiliu. Galima ir pėsčiomis, bet toli nuo sostinės ir karšta vasarą. Sisi žuvo. Jos legenda pragyveno ją pačią, pritraukia turistus į rūmus ir salą. Vėliau jos rūmus nusipirko Vokietijos kaizeris.
Benitses miestelis rytinėje pakrantėje. Čia daug viešbučių, kavinių, parduotuvių. Daug turistų. Čia yra kriauklių muziejus. Tiek apie Korfu arba Kerkyrą. Kaip pavadinsi , taip nepagadinsi.
Žinot Loreta, labai žaviuosi Jūsų sugebėjimu iš vieno kilometro Rygos senamiesčio sulipdyti tokį šaunų pasakojimą 🙂 tikrai , labai nuoširdžiai. Net daug kartų matyta Ryga pasirodė kitokia 🙂
Ačiū :).
Na, ne iš kilometro, iš daugiau :). Mano išmanusis per dvi dienas visus 20 km priskaičiavo. Bet čia turbūt todėl, kad ratais vaikščiojom. O šiaip iš tiesų, atstumai čia maži, viskas šalia vienas kito.
Kad ir kiek kartų būta ir matyta, bet smagiai kartu pasivaikščiojau))
Dėkui. Su Jūsų kompanija taip pat būna smagu pasiblaškyti :).