Liepoja.Turintis savo aurą miestas. Daug kartų pravažiuotas tranzitiniu Klaipėda-Ryga keliu nepamatant tikrojo miesto grožio.Iš pasakojimų buvau girdėjęs, kad žmonės labiau žavisi kitu Kuržemės miestu – Ventspiliu.Asmeniškai man ten apsilankius, jis nelabai patiko-pernelyg sutvarkytas, pernelyg sterilus, pernelyg daug figūrinėmis trinkelėmis išklotų šaligatvių ir gatvių:)
Liepoja mane sužavėjo ne per daug saldžiu miesto veidu, turinčiu savo „charakterį“. Kadangi gyvenu nuo jos tik valandos kelio atstumu,tai aplankyta kokį 15 kartų – ir žiemą, kai spaudžia -20 šaltukas, ir vasarą, kai kepina 25 karštukas.Todėl manau,kad gana gerai ją pažystu ir galiu teisingai apibūdinti.Pats miestas,mano nuomone, daugialypis.Dalyčiau jį į 4 dalis:
1.Senųjų vilų rajonas.Senosios medinės pajūrio vilos primena Jūrmalą, jos prabangią dvasią.O ir išsidėsčiusios jos palei Jūrmalos parką.Aišku, yra ir apleistų medinukių, bet jos įneša dar daugiau paslapties į šį ramų, aristokratišką kvartalą.Ši vieta ,kaip kurortinė, minima net nuo 18 amžiaus.
2.Senamiestis ir centras.Nenulaižytas, primenantis senas nespalvotas fotografijas.Namų fasadai retai kur ryškiai padažyti.Žiemomis, Kalėdų laikotarpiu gražiai pasipuošia centrinė aikštė- visokie maži pasakų namukai, meduoliai, ėdžios, ėriukai, gražus apšvietimas ir t.t.
3.Rajonas už Tirdzniecibas kanals iki Tosmares kanalo.Tai maždaug Vilniaus „Krasnuchos“ tipo kvartalas, kuriame įsikūrusi stotis ir kiti ne itin jaukūs objektai.Žodžiu, pats pilkiausias rajonas.
4.Karosta.Ją atradau tik 2009 žiemą ir ji paliko man didžiulį įspūdį.
Karosta – rajonas šiaurės Liepojoje. 1890-1906 m. Rusijos caro Aleksandro III įsakymu Karosta statyta kaip karinė jūrų bazė. Vėliau buvo naudojama Tarybų Sąjungos Baltijos karinio jūrų laivyno. Įtvirtinimai pastatyti 1894–1900 m. Kariniams tikslams įtvirtinimai taip ir nebuvo panaudoti, o kariuomenė juos paliko 1908 m. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m. vasarą, fortai buvo susprogdinti, kad jų nepanaudotų vokiečiai. Antro pasaulinio karo metu Karostoje įsikūrė Sovietų armija. Miestelis puikiai tiko karinei bazei, nes turi neužšalantį uostą, todėl čia galėjo švartuotis povandeniniai laivai. 1994 m. galutinai iš Latvijos pasitraukus Sovietų armijai, Karostoje liko gausybė negyvenamų butų blokiniuose pastatuose, kuriuose būdavo apsistoję per 20 000 kareivių. Rajone vyrauja didelis nedarbas, nusikalstamumas ir narkomanija.
Tokia oficiali Karostos istorija. Ji mane sudomino.Kai pamačiau viską realybėje, tai lūkesčiai buvo viršyti- apleisti daugiabučiai, juose žaidžiantys vaikai, slankiojančios aplink konteinerius būtybės, apniukusi pažliugusi diena priminė A.Tarkovskio filmų atmosferą. Įdomu buvo stebėti, kaip iš priekyje važiuojančio 3 golfo išleistas žmogus tiesiu taikymu pasuka link konteinerio ir ima raustis po šiukšles…Šiuo metu iš buvusių 20 000 belikę apie 7 000 gyventojų. Dar įdomus dalykas-jau porą metų susisiekimas su Liepoja yra komplikuotas del sulaužyto tilto per Tuosmarės kanalą. Įdomiausia buvo, kai sužinojau kokiu būdu tai įvyko. 2007 metų pavasarį, girtas laivo kapitonas gruzinas, plaukęs kanalu, nepastebėjo, kad pakeliamasis tiltas tuo metu buvo nuleistas. Unikalus tiltas, vadintas technikos paminklu, buvo sudaužytas. Prieš trejetą mėnesių mačiau- vis dar tebestato. Karostoje į jūrą driekiasi ilgi molai, vienas iš jų net 2km ilgio.Dar prieš porą metų juo į jūrą buvo galima įvažiuoti maždaug kilometrą.Dabar jau įkalti stulpeliai- nebepatirsi tokios romantikos… Ten daug žvejų, ypač iš Lietuvos. Pamenu, iš 26 mašinų net 22 buvo su lietuviškais numeriais. Pavažiavus dar toliau, už poros km pasukus miško keliuku galima įvažiuoti į kopas prie susprogdintų fortų. Įdomu ir keista ten matyt betoninius luitus talžomus jūros bangų ir laiptų į „niekur“ liekanas… Beje, nesu buvęs Karostos lankomiausioje vietoje- kalėjime, kuriame už pinigus galima įsijausti į kalinio vaidmenį. Kol kas ir nežadu ten pabuvoti:)
Tikrai žinau vieną – Liepoją aplankysiu dar ne kartą.Traukia šis miestas kažkuom…O kuom- vis dar ieškau atsakymo…
Vadinasi patiko. Ir kodėl gi ne, jei servisas tikrai geresnis nei pas mus