Danija: Kopenhaga už 1 eurą

Štai kaip kartais atsitinka – grįžtu iš Provanso ir sužinau, kad sūnus pasinaudojo Ryanair paskelbta, naujo reiso paleidimo į Kopenhagą akcija ir nupirko 9 bilietus po 1 eurą. Sako – norit skriskit, nenorit neskriskit, nupirkau visiems kiek davė norimai datai po 1 eurą 🙂 Aš, aišku, sutinku – nei Kopenhagoj, nei Danijoj nebuvau ir neplanavau lankytis, tai kodėl nepasinaudojus tokia proga. Vyras atsisako, nes nelabai mėgsta po miestus vaikščioti, dviejų sūnaus draugų neišleidžia iš darbo, taigi skrendame šešiese – aš su jaunimu: sūnumis, marčiomis ir jų draugu. Turėsime dvi dienas, kurių pilnai užteko šiam miestui apžiūrėti.

Skrydis iš Kauno 6.15 val. ryte, kas yra gerai, jei jums Kopenhaga yra tik tarpinė stotelė, skrendant kažkur toliau ir blogai, jei žadate apžiūrėti Danijos sostinę, nes ten jūs būsite apie 7 val., iš namų, jei negyvenate Kaune, išvykote apie 3 val., kėlėtės dar anksčiau, o į viešbutį jus įleis geriausiu atveju 12 val., o mūsiškis tik 16 val.! Todėl mūsų pirmoji kelionės diena buvo labai ilga ir vakare buvome vos gyvi. Tačiau planuojant kažką panašaus, visgi siūlyčiau pagalvoti apie galimybę patekti į viešbutį anksti ryte – gal užsisakyti papildomą nakvynę, ar ankstyvą įregistravimą, nes tikrai geriau būtų pirma pailsėti, kažkiek nusnausti, o tik tada eiti į miestą, nors nakvynės kaina – skandinaviška – ir tai antras blogas dalykas :). Bet kai bilietas nekainavo, tai galima šiek tiek ir paišlaidauti.

Beje, Danijos valiuta – daniškos kronos, todėl negalėjome apsispręsti kiek išsikeisti ir ar iš viso keistis pinigų. Tačiau ten visur yra galimybė atsiskaityti kortele, net perkant metro bilietą, o kainą versdavom į litus, nes taip buvo paprasčiau – 100 DKK = 50 lt., be to mes dar mąstom litais 🙂

Pamatę nakvynės kainas užsisakėme šešiavietį kambarį hostelyje ir tai mums kainavo po 30 eur. už naktį žmogui. Tikrai nenorėčiau nakvoti su nepažįstamais žmonėmis bendrame kambaryje, bet jei užsakai visą kambarį, tai porai naktų visai neblogai. Juolab, kad šiam hosteliui tikrai galima nepagailėti pagyrų. Pirmiausia, tai jis labai geroje vietoje – prie pat geležinkelio stoties, Tivolio parko ir Rotušės aikštės. Vieninteliai minusėliai, kad pirmame aukšte yra baras, su staliukais lauke, prie kurio iki 1 val. nakties šurmuliuoja lankytojai, bet galima bandyti prašyti kambario ne į gatvės pusę ir jau minėtas nepaprastai vėlyvas įregistravimas. O šiaip, viskas tiesiog nepriekaištinga – gera garso izoliacija, tvarkingi kambariai su nauja patalyne bei rankšluosčiais, didžiule virtuve su indais ir visa įranga, poilsio kambariai, daiktų saugykla, skalbykla( šios dvi greičiausiai mokamos), lauko terasa ir pan. Jei brangu valgyti mieste – gali gamintis čia, išsivirti kavos, pasišildyti maistą mikrobangėje. Tokios kaip registratūros hostelyje nėra, nors ten sėdi tokie pasiruošę padėti darbuotojai, bet užsakius kambarį gauni į el.paštą prisijungimą, o vietoje – kambario numerį ir įėjimo kodą su kuriuo ir patenki į kambarį bei kitas uždarytas patalpas. Niekas jokių dokumentų neprašo ir žmonių neskaičiuoja, o lovos tikrai plačios 🙂

Taigi, palikę neįprastu karščiu jau antrą savaitę alsuojančią Lietuvą, už geros valandos leidžiamės vasariškai šiltoje Danijos sostinėje. Perkame bilietus iki stoties( 36 DKK) ir po 20 minučių trukusios kelionės traukiniu, palikę daiktus geležinkelio stoties saugojimo kameroje ( nežinojome, kad tokios yra ir hostelyje), jau 8 val ryto pradedame pažintį su miestu.

Saulėtas pirmadienio rytas, visi skuba į darbus, o mes su žemėlapiu, per Rotušės aikštę, link Chistiansborgo rūmų. Einant pastoviai reikia saugotis dviratininkų, nes jų čia daugybė, gal net daugiau nei Olandijoj, o mes dar tokie apsnūdę. Labai įdomiai atrodo, kai tokiose priekį prikabintose priekabėlėse ne tik vaikučius, bet kartais ir mamytes kartu vežasi 🙂

Slotsholmeno saloje esantys Christiansborgo rūmai stovi tvirtovės, kurią 1167 m. pastatydino Kopenhagos įkūrėjas vyskupas Absalonas, vietoje. Juose nuo 1918 m. posėdžiauja parlamentas. Gražus pastatas, tik labai keistai atrodo prieš jį tas tuščias smulkaus žvyro plotas – gal čia vyksta kokie pasirodymai su žirgais ar kažkas panašaus.

Taip pat čia yra Karališkieji kambariai, Karalienės biblioteka, Aukščiausiasis teismas, Karališkojo dvaro teatras, šalia Thorvaldseno muziejus, prie kurio gražus parkas, su tvenkiny plaukiojančiomis antimis, bei didžiuliais raudonais karpiais. Tuoj pat sukrentame ant suoliuko pasigrožėti, bei pailsėti – šiandien suoleliai bus labai populiarūs.

Tada palei gražuolę senąją Danijos vertybinių popierių biržą,

išeiname į Nyhavn pėsčiųjų gatvę, kurios spalvingi namukai bei kanale prišvartuoti seni burlaiviai daro šią vietą ypač patrauklią. Čia daugybė parduotuvių, barų, restoranų, iš čia išplaukia turistiniai apžvalginiai laiveliai, be to, čia yra gyvenęs H.Ch.Andersenas.

Nors esame pavargę, tačiau norime apeiti šiandien kuo daugiau, kadangi prognozuoja sinoptikai ryt lietų, o šiandien oras pats tas pasivaikščiojimui. Kadangi mieste daug kanalų, fontanų, parkų, vaikštinėti po jį tikrai malonu, architektūra tokia vokiška-olandiška, o žali bažnyčių stogai vietomis primena net Rygą.

Kirtę karališką rezidenciją – Amalienborg, pasigrožime Baroko stiliaus Frederiko bažnyčia, dar vadinama marmurine, kuri yra viena iš pačių ryškiausių ir žinomiausių Kopenhagos bažnyčių. Jos įspūdingo dydžio žalios spalvos kupolas yra vienas iš didžiausių visoje Europoje.

Taip, pagaliau pasiekiame tolimiausią savo šiandieninio maršruto miesto tašką – Kastellet. Pilies parko pievelėse įkurtos didžiulės poilsio zonos, su bėgimo takais, suoliukais, fontanais. Pastatuose įsikūrusi Danijos kariuomenė, pasipriešinimo judėjimo muziejus.

Šalia graži anglikonų bažnyčia, kurioje moteriškės, paklaususios iš kur mes, paduoda lietuvių kalba aprašymą apie šios bažnyčios istoriją. O didžiulis Gefiono fontanas pasakoja Danijos atsiradimo legendą – kaip kažkokia deivė pasikinkius jaučius gavo tiek žemės iš Švedijos, kiek per naktį spėjo suarti ( smulkmenų neatsimenu :))

Čia pasijaučiame labai pavargę – nenuostabu, ant kojų jau 11 valandų, todėl sėdame parke, nusiperkame 3 didelius puodus late kavos ir buteliuką vandens, už kuriuos sumokame 120 DKK(60 litų) 🙂 Jaunimas tik akis išpučia, o aš po Norvegijos jau nesistebiu.

Šiek tiek atsipūtę ieškome paskutinio tikslo – undinėlės. Aišku prie jos driekiasi eilė norinčių nusifotografuoti, bet mums užtenka su ja susipažinti nuo kranto.

Dar šiek tiek pasėdinėjame su vaizdu į jūrą, lėtai stebėdami vietinių gyvenimą.

O ir skubėti mums nėra kur, iki hostelio atidarymo dar liko 3 valandos – kaip lėtai slenka laikas. Tada sūnus sako, kad Kopenhaga juk prie jūros, kažin ar toli čia koks paplūdimys? Nesuprantu kaip aš praleidau tokį faktą besiruošdama kelionei ( nors galima sakyt, kad beveik ir nesiruošiau, kažkodėl)? Ir maudymosi apranga tų, kurie ją pasiėmė liko kuprinėse, o aš tai ir visai apie jūrą nepagalvojau ir dar vasarą – apsileidimas 🙂 Metro bilietų kasoj paklausiam kur paplūdimys ir pavažiavę 2 metro stoteles iki Svanemollen, kuriuo bilietas kainavo po 24 DKK(12 lt), mes jau prie jūros. Jaunimas nusnaudžia valandėlę, suvalgome ledų, tada pasijaučiame alkani, nes lietuviški sumuštiniai jau seniai baigėsi.

Važiuojame link Hostelio ir prisivalgome kažkokioj hamburgerinėj to šlamšto, nes su studento pažymėjimais akcija buvo, todėl nebrangiai gavosi – tai išsitraukė kas kokį turėjo – vieno pasibaigęs, kito tarptautinis, trečio magistro lietuviškas – visi tiko, nes tik akį užmetė. Pasisotinę apsigyvename ir jaunimas išeina ieškoti ,,normalios” parduotuvės, o aš lieku pailsėti, nes vakare laukia dar atrakcijos.

Vaikai iš paieškų grįžo laimingi, radę Lidl-ą su normaliomis kainomis, nusipirkę alaus bei užkandžių, o aš per tą laiką numigau, atsigavau ir vakarėjant susiruošiame į Tivoli parką. todėl, kad pats jo grožis atsiskleidžia temstant, o dirba jis iki 23 val. Įėjimo bilietas kainuoja 99 DKK(50 lt.), bet jei žadate eiti į atrakcionus, tai verta nusipirkti dienos bilietą, nors galima už atskiras karuseles sumokėti vietoje, tačiau taip gausis kur kas brangiau, nes suaugusiems skirtos kainuoja po 75 DKK, vaikiškos – 25 DKK.

Nors mes nebuvę jokiuose garsiuose parkuose – kadangi nesame tokių atrakcijų mėgėjai, tai ir vaikų neveždavome kelionėse į jokius Disneilendus – todėl mūsų nuomonė gal nebus labai vertinga, tačiau visiems ten labai patiko, nesinorėjo išeiti, pamiršome ir nuovargį ir skaudančias kojas. Tas kičas toks saikingas, persipynęs su skoningais ir meniškais sprendimais, toks truputį vintažinis, primenantis seniai vaikystėje lankytas karuseles, bet kartu kvepiantis prabanga ir lydimas lankytojų klyksmų iš svaiginančio aukščio skriejančių karuselių.

Ta visuma tiesiog dera tarpusavyje ir tarsi užburia – daug poilsio vietų, prie gražiai įrengtų vandens telkinių, pievelėse pristatyta patogių krėslų, restoranų, bei saldumynų parduotuvėlių, taip kad tikrai yra ką veikti tiems, kurie nesisupa karuselėse.

Maniškiai ,,pasišiurpino” Amerikietiškuose kalneliuose, bei šitoje, visai nekaltai atrodančioje karuselėje ir išlipę sakė, kad niekada daugiau… :))

Bet įspūdžiais po to dalinosi dar kelias dienas, taip, kad vertėjo.O mes prabuvome ten iki pat uždarymo ir grįžę sumigome akimirksniu – tokia ilga ir turininga buvo diena, kuri truko 22 valandas.

Ryte vėlai keliamės, lėtai pusryčiaujame ir nutariame, kad jei lis – eisime į Planetariumą, o kol kas keliaujame link Rosenborg pilies. Pakeliui lipame į Apvalųjį bokštą( Round tower) ir grožimės Kopenhagos panorama. Lipimas nesunkus, nes ne laiptais, pakeliui kelios muziejaus ekspozicijos, kaina ne skandinaviška – tik 12 DKK, todėl tikrai verta.

Tada ilgėliau užtrunkame prie Rosenborg pilies, kurią 1606 m.Kristijonas IV pasistatydino kaip vasaros rezidenciją, kur dabar dvi iš 24 menių yra atviros lankytojams. Mes į vidų neiname, mieliau pasivaikštome po didžiulį aplink pilį esantį Karališkąjį sodą.

Tada pėsčiomis keliaujame iki Kristianijos. Tolumoje matosi Our Saviors bažnyčia su auksiniais laiptais – pačioje viršūnėje tie laipteliai bokšto išorėje, todėl tikrai turėtų būti įspūdinga apžvalga, tačiau mes buvome kitame, todėl čia nebelipame.

Tiems, kas nežino kas yra Kristianija, citata iš kelionių vadovo: ,,1971 m. įkurtas ,,laisvasis miestas” – alternatyvaus gyvenimo būdo anklavas, su savivalda ir plintančia narkomanija. Čia gyvena apie 1000 nuolatinių gyventojų ir kasmet apsilanko apie 500 000 turistų.” Ne kartą žadėta šią gyvenvietę panaikinti, tačiau ji gyvuoja ir nė nežada išnykti.

Apie šią vietą skaičiau daug atsiliepimų – vieni susižavėję, kiti pasipiktinę ar pasibjaurėję. Fotografuoti ten draudžiama, kaip ir panikuoti, bėgti, bei kelti kažkokią sumaištį. Mums ten nepatiko. Ir nors pro vartus eina srautas turistų, bet jie ten kažkur išsisklaido ir dingsta, o aplinka, gal vietomis ir meniška, bet daugumoj apšnerkšta, kur ant kiekvieno kampo sėdiniuoja apspangę purvinos žmogystos – jautiesi ten nejaukiai, į tave iš kioskelių užsimaukšlinę slidininkų (ar plėšikų) kaukes spokso kvaišalų prekeiviai, kurie susidėję tas prekes kaip bobutės turgely daržoves. Nepastebėjau aš ten tų ,,laisvų ir meniškų gyventojų” kokiais jie save laiko, greičiau toks ,,degradų rezervatas” – reiktų mokinius į ekskursijas vesti, kad pamatytų kuo gali baigtis žaidimai su narkotikais. Toliau – didelė lauko kavinė pilna žmonių, kurie sėdi prie medinių stalų kaip kokioj HBH ir visi rūko žolę – šitie jau matosi, kad yra ne vietiniai, o atvykę kaip į atrakciją, tam, kad surūkyt kokia suktinytę autentiškoj aplinkoj. Iš pradžių mūsų jaunimas tyliai ten kažką planavo paragaut, tipo kokį ,,keksiuką”, bet toje aplinkoje tas noras išgaravo, be to draugiškai padiskutavom sėdėdami prie kanalo, kad įkiš jums kokį šlamštą, juk mato, kad nieko apie tai nesuprantat, tik pinigus išmesit, o gal dar bus po to bloga, geriau hostely alučio išgersit 🙂

Oras pasitaisė, išlindo saulė, todėl lėtai, palei kanalą grįžtam namo, pasidarom virtuvėj makaronų su guliašo sriuba ir ruošiamės į Rotušės aikštėje vyksiantį koncertą – pasirodo šiomis dienomis bus gėjų paradas, todėl vyksta įvairūs renginiai. Na, koncertas kaip koncertas – muzika gera, bet dainorėliai šiek tiek nepataiko į toną, aplinka irgi ne pati maloniausia, mūsų vaikinai traukia senų gėjų žvilgsnius ir šie po valandėlės išeina, o merginos dar pasilinksmina ir sutemus grįžtame namo.

Negalėčiau pasakyti, kad būtinai aplankykite šį miestą, nors jame tikrai yra ką veikti. Jeigu muziejus lankyti tai ir dar pora dienelių nepamaišytų. Miestas tinkamas atvykti su vaikais – pasimaudysite jūroje, nueisite į Tivolį, paplaukiosite kanalais laiveliu…

O kol kas mes sakome Kopenhagai viso gero! Buvo smagu!