Turime dvi savaitės atostogų šventiniu laikotarpiu ir šias atostogas norisi išnaudoti turiningai, prasmingai, nes jau pabodo sėdijimas prie šventinio stalo, nukrauto silkėm, baltom mišrainėm ir žiūrijimas „Vienas namuose“ arba besaikis šampano gėrimas naujųjų metų naktį su skausmingom pagiriom ryte. Tai šiais metais nusprendėm šventes sutikti kitaip: su saule, žaliuojančiom palmėm ir gaiviu pavasarišku vėjeliu. Malta mums šiuo laikotarpiu labai tiko, tiek kainos, tiek oro atžvilgiu. Lipam į lėktuvą, palikdami sušalusią, po baltu sniegu pasislėpusią gamtą, apšerkšnyjusius medžius, spaudžiantį į skruostus šaltuką. 3,5 valandos ir mes jau pavasaryje, oras kaip pas mus birželio mėnesį, viskas žaliuoja, gėlytės žydi, saulutė spigina ar gali būti geriau, pats tas turistiniams pasivaikščiojimams arba paklaidžiojimams po nežinomas ir neatrastas vietas. Kalėdom Malta pasipuošusi gražiom dirbtinėm eglutėm, nes gyvos pas jų neauga, ant kiekvieno gyventojo lango stūkso prakartėliai, na bet mums sniego žmonėms, tie Kalėdiniai atributai labai nedera su žaliuojančia gamta, žydinčiom gėlėm, tas pats kaip Kalėdos vasarą, tai Maltoje didelės kalėdinės ir naujametinės nuotaikos nepajutom, bet čia turėjom labai puikų laiką ir nesigailėjom kūčiukus iškeitę į tradicinius maltietiškus pyragėlius – Pastizzi.
Skubame ieškoti vietinio autobuso iki mūsų viešbučio, surandame X2 autobusą, sumokamę po 1,3 Eur ir pradedame riedėti siauromis Maltos gatvelėmis, žvalgomės pro autobuso langą ir matomę mums neįprastą aplinką: visi pastatai iš geltono akmens, kaktusai auga visur aplink kaip pas mus piktžolės, Malta arabiškas – europietiškas mišinys. Eismas vyksta kaire puse (nes Malta buvusi Anglijos kolonija), tai būtų reikalų vairuoti mašiną, o dar vairuotojai lekia kaip akis išdegę. Tai nesinuomavom jokios mašinos, o visas dienas važinėjomės Maltos autobusais, savaitinio bilieto kaina 6,5 Eur asmeniui. Autobusai kursuoja dažnai ir važiuoja prie visų lankytinų vietų. Mano manymu, nelabai ir apsimoka nuomotis mašiną ar pirkti sightseeing bilietus Maltoje, bet čia tik mano asmeninė nuomonė, kiekvienas savo kelionę planuoja savaip. Maltos autobuso vairuotojai labai paslaugūs turistams, kiek mums buvo juoko ir nuostabos, kai Gozo saloje vėlavomę į keltą, nes buvo didelis kamštis, tai autobuso vairuotojas važiavo apie 5 km prieš eismą, didesniu greičiu, visokiais nežinomais, nepravažiuojamais keliukais, kad tik turistai suspėtų į keltą, nors tas keltas nebuvo paskutinis, ir beto keltai kursuoja kas 45 minutes. Vietinių paslaugumas taip pat mus labai stebino, važiuodami autobusu prie kokio lankytino objekto vis dvejodavom ar čia ta stotelė, ar ne ta, vietiniai iš mūsų veidų matydavo, kad mes pasimetę ir sakydavo „Kai bus to lankytino objekto stotelė, aš jums pasakysiu“.
Pasiekėm savo miestelį Saint Julian’s, pasirinkom gyventi čia, nes iš šios vietos autobusu gali pasiekti beveik visas lankytinas šios šalies vietas. Iš kitų miestelių būtų tekę pasiekti lankytinas vietas su persėdimais iš sostinės Valetos. Nors sala ir nedidukė, 20 km atstumas atrodo čia labai daug, bet važiuojant tuos 20 km užtrunki vos ne valandą laiko, nes siauros gatvelės ir intensyvus eismas prailgina kelionę, bet pats važiavimas tikrai neprailgsta, nes žvalgaisi pro langą ir matai kitą pasaulį: kitokius namus, kitokią gamtą, kitokius žmonės, kitokią jūrą. Bandžiau atrasti bent vieną augalą, kuris auga pas mus, bet deje nepavyko.Saint Julian’s – jaunimo miestelis, nes čia daug naktinių klubų, barų, judesio, iki pat paryčių groja muzika. Šis miestelis niekada nemiega. Išsikrovę lagaminus viešbutyje, skubome susipažinti su nauja vieta. Pirmiausia nubėgame prie jūros, norėjome užuosti viduržemio jūros kvapą.
Po to nuėjome iki vienos gražiausių Maltos įlankų Spinola bay.
Pasėdėjome, pasimėgavome vaizdu ir atgal į viešbutį kaupti jėgas rytojui, nes rytoj tikrai bus ką veikti.
Šiandienos tikslas Rabat-Mdina. Sėdam į autobusą, ir pirmyn į kelią. Mdina yra senoji Maltos sostinė ir laikoma seniausiu salos miestu. Mdina įsikūrusi ant kalvos ir yra apjuosta gynybine siena. Tad iš tolo masyvių mūrų juosiamas miestas atrodo kaip tikras pasakų miestas.
Mdinos senamiestis yra labai gražus – siauros viduramžiškos gatvelės, dailūs pastatai. Barokinė Šv. Pauliaus katedra yra tarsi miesto širdis.
Kelionių vadove rekomendavo užsukti į kavinukę „Fontanella“, nes iš ten atsiveria puikus vaizdas ir labai skanūs pyragėliai. Užsukom ir mes, pyragėliai dieviško skonio ir dar prieš akis Maltos panorama, pasikrovėm teigiamų emocijų čia.
Paėję kelis žingnius atsidūrėme kitame mieste – Rabat, šis miestas įžymus katakombom. Sumokėję po 5 Eur, užsukome į Šv. Pauliaus katakombą, tai tipinis tarpusavyje sujungtų požeminių kapaviečių kompleksas, naudotas iki IV a.
Užteks tų miestų šiandien, norisi gamtos grožybių, nieko nelaukdami sėdom į autobusą ir pajudėjome link Dingli skardžių. Tai – puiki vieta pasivaikščiojimui, saulėlydžių stebėjimui.
Trečią kelionės dieną paskyrėm šalies sostinei Valetai. Valeta, tai muziejus po atviru dangumi. Pakilome į Aukštutinius Barrakka sodus ir pasigrožėjome Maltos sostinės – Valetos – vaizdais. Tai aukščiausias miestą supančių sienų taškas, nuo kurio atsiveria nuostabi Didžiojo uosto panorama. Klaidžiojom gatvelėm, grožėjomės spalvotais balkonais, kurie miestui suteikia savotiško šarmo. Labai nustebino Šv. Jono katedros vidus, kuris senovėje buvo įrengtas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Iš miesto Sliemo matosi labai graži „atvirukinė“ Valetos panorama.
Ketvirta kelionės diena skirta Gozo salai. Gozo sala yra antra pagal dydį Maltos sala, kuri garsi itin vaizdingomis uolėtomis pakrantėmis. Išvertus iš kastilų kalbos, salos pavadinimas reiškia džiaugsmą. Tai iš savo miestelio per 40 minučių pasiekėm keltą, ir po 45 minučių mes Gozo saloje. Gozo saloje reikia pirkti atskirus autobuso bilietukus, tai sumokėję po 1,5 Eur. riedam link salos sostinės Viktorijos( arabiškai Rabat), nes būtent iš čia kursuoja visi autobusai iki salos įžimybių. Na, aišku pirmas objektas, kurį su nekantrumu norime pamatyti, tai Azure Window, Maltos vizitinė kortelė. Važiuojame iki Dwejra ir po 15 minučių, mes prie savo išsvajotos vietos. Vos nebėgte bėgam, ir pamatom vaizdą, verta milijono. Labai įspūdingas gamtos stebuklas. Deja, arką sudaranti uola po truputį trupa ir manoma, jog po keliolikos metų jos gali ir nebelikti.
Taigi, kas nematėt šio vaizdo, paskubėkit.
Šalia lango yra Vidinė jūra, jūra pasislėpusi už gražių uolų, ir džiuginanti mus gražiu vaizdu.
Laikas spaudžia reikia lėkti iki autobuso ir grožėtis naujais vaizdais. Kitas objektas – Džgantija (Ggantija), tai didžiulė neolito amžiaus konstrukcija, kurios pavadinimas maltiečių kalba reiškia „priklausanti milžinams“. Objektas įtraukas i UNESCO, įėjimas 9 Eur. Šventyklos buvo pastatytos maždaug 5500 m. pr. Kr., t.y. anksčiau negu Egipto piramidės. Kai kurie mokslininkai teigia, jog šis megalito ansamblis yra seniausias pasaulyje savarankiškai stovintis statinys.
Penktą kelionės dieną vėl skiriame Gozo salai. Šį kartą aplankėme druskų laukus. Druskų laukai – tai seklių pakrančių uolose iškirstos talpyklos, kuriose renkasi jūros vanduo. Vandenį po truputį garina saulė, palikdama tik baltas liekanas, kurios vėliau surenkamos ir apdorojamos. Net pats oras prie druskų laukų gan druskingas, ant lupų jautėm druskos skonį, taip pat pajutom, kad ir plaučiai truputį apsivalė, kvėpavimas lengvesnis. Dauguma Spa centrų turi druskų kambarius, o čia mes gavome nemokamą ir naturalų druskų SPA.
Grįžome į Gozo sostinę Viktoriją (Rabat), Viktorijos vardas miestui suteiktas tik XIX a. pabaigoje Anglijos karalienės Viktorijos garbei, tuo tarpu Rabato pavadinimas yra labiau įsisenėjęs. Rabatas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „priemiestis“, kadangi miestas formavosi kaip Citadelės priemiestis. Praktiškai iš bet kurios salos vietos matosi Viktorijos viduramžių citadelė, iškilusi ant kalvos. Ir atvirkščiai, nuo citadelės sienų atsiveria visos salos panorama.
Šeštą kelionės dieną mus pažadina lietus ir perkūniją, visą dieną lyja be sustojimo, per tokį orą, net kojos nesinori kelti, taigi šiandien dieną skyrėme pasivartymui lovoje ir poilsiui, nes truputuką pavargom.
Septintą kelionės dieną truputį apsiniaukę, bet saulutė pamažu lenda iš po debesų. Mes jau prisiilsėjom pakankamai, nebenorim gulėti nė minutės, norim judėti, norim naujų įspūdžių ir potyrių. Nusprendėm važiuoti į Popajaus kaimą. Pramogų parkas yra sukurtas legendinio animacinio filmo „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ tema. Įdomu tai, kad šis kaimas buvo „Paramount Pictures“ ir „Walt Disney Productions“ idėja, kuomet 1980-aisiais buvo nuspręsta pagal populiarų komiksą kurti serialą vaikams apie špinatus dievinantį stipruolį jūreivį Popajų. Vaikystės filmukas, prisimenu, kai buvau maža žiūrėdavau šį filmuką ir svajodavau apie špinatus, galvodavau jeigu jų turėtume kiek aš jų valgyčiau, nes rusų laikais nelabai špinatų buvo pas mus. Popajaus kaimas atrodo išties įspūdingai, todėl verta aplankyti ne tik vaikams, bet ir suagusiems.
Aštuntą dieną klaidžiojom po Maltos salą, lėtai, neskubant. Laikas čia yra sustojęs. Maltą rekomenduoju skubantiems ir amžiinai nespėjantiems žmonėms, nepastebėsite kaip ši sala jus sustabdys, ir leis gyventi šia minute, būti čia ir dabar, pamatyti žydinčią, kvapnią gėlę ar stūksantį mandarinų medį. Beklaidžiodami užsukome į miestelį Mosta, kuris garsėja Šv. Marijos bažnyčia. Bažnyčia garsėja trečiu pagal dydį kupolu visoje Europoje. Svarbiausias bažnyčios akcentas – didžiulis kupolas, kuris dizainu primena Romos Panteoną, o dydžiu nusileidžia tik Šv. Petro Bazilikos Vatikane bei Sofijos Soboro Stambule kupolams. Taip pat ši bažnyčia garsėja istorija, kad per II pasaulinį karą vokiečiai paleido bombą į šios bažnyčios kupolą, bet bombą nesprogo, vietiniai pasakoja, kad Šv. Mergelė apsireiškė ir apsaugojo šią bažnyčią, taip pat vietinių tikėjimas padarė stebuklą.
Devintą kelionės dieną įsiruošėm į senovinį žvejų miestelį Marsaxlokk. Tai puiki vieta su tradiciniais maltiečių žvejybiniais laiveliais, vadinamais luzzu. Šių spalvingų laivelių kupina prieplauka – viena iš Marsaxlokk vizitinių kortelių. Luzzu laiveliai išsiskiria tuo, jog ant jų pirmgalio nupiešta Ozyrio akis. Tikima, kad ši akis apsaugo nuo pavojų. Šis miestelis taip pat garsėja tradicine savo žuvies sriuba, ant prieplaukos pilna restoranėlių, kurie tiekia šią tradicinę sriubą. Valgėme ir mes šia sriubą prieplaukos restoranėleje ir gėrėjomis vandenyje mėlynuojančiais laiveliais.
Kelionė į pabaigą, šiandien jau kelsime sparnus į žiemą. Prisiperkam lauktuvėm tradicionio maltietiško kaktusų likerio, maltietiško vyno, magnetukų ir skubam į lėktuvą. Ar rekomenduočiau šią salą.? Be jokios abejonės TAIP.
Būtų smagu, jei ir vaizdų parodytumėt ))
Labai trūksta foto 🙂