Pramoga visiems nuo 5 iki 99 metų ir vieta, kur reikėtų nuvežti vaikus. Tai tikrai, ko gero, naudingiau ir įdomiau, nei legolendai ar disneilendai; kadangi visuose buvau, tai visai atsakingai galiu teigti. Tai ne šiaip atrakcija, bet ir mokymosi aplinka, kadangi visi „stebuklai“ paremti gamtos dėsniais ir kiekvieno veikimas smulkiai paaiškintas. Jeigu labai gilintis ir bandyti viską suprasti, tai centre tikrai reikėtų praleisti visą dieną ir tai dar nespėtum visko aprėpti.
Ką ten galima pamatyti ir Išbandyti: pagulėti ant vinių; paklaidžioti veidrodžių labirinte; išbandyti savo stiprumą ir patikrinti atmintį; stebėti, kaip iš kiaušinio kalasi viščiukai ir kaip vyksta gyvenimas skruzdėlyne ir dar labai daug ką. Mokslo pasaulio ekstremaliausios atrakcijos – pasivažinėjimas dviračiu ant lyno kelių metrų aukštyje bei astronautų treniruoklis. Deja, treniruoklį tą dieną, kai mes buvome, remontavo. Tiesa, dar yra reaktyvinio lėktuvo simuliatorius.
Ahhaa centre yra vienintelis Europoje sferinis planetariumas, kurio projektorius įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Norint pakliūti į planetariumą, reikia bent prieš dvi savaites pasiskambinti ir užsisakyti vietas, kadangi salė labai maža, lankytojų centre be galo daug, todėl tą pačią dieną papulti nėra jokių šansų. Seansas neilgas, pusvalandį trunka, bet nepaprastai gražus.
Yra dar viena ekspozicija, kurią apžiūrėti lyg ir knieti, ir smalsu, bet paskui jausmas ne koks. Tai eksponatai iš Tartu universiteto Anatomikumo: įvairių ligų pažeisti organai, apsigimę embrionai ir pan.
Dirba šis vienas moderniausių muziejų pasaulyje kasdien, ir per šventes. Šeimos bilietas be planetariumo kainuoja 26 eurus, su planetariumu 32 eurus, parkingas nemokamas. Bilietas, tiksliau – apyrankė, galioja visą dieną, gali išeiti į miestą, vėl sugrįžti.
Ir pats Tartu miestas man labai patiko, nors ir buvome pačiu negražiausiu laiku, po švenčių, kai visur voliojosi tušti buteliai, nudraskyti eglutės papuošimai, pliaupė lietus ir miestas atrodė kaip išmiręs. Labai aktyvūs buvo tik eismo sergėtojai: vieną gatvę užblokavę du policijos ekipažai tikrino visų iš eilės vairuotojų girtumą, o palikę mašiną gatvėje, kurioje lyg ir nesimatė jokių parkavimo automatų, tuoj pat užsidirbome baudą.
Bet vis tiek tai gražus, modernus, jaunas, linksmas miestas, kuriame yra ką veikti, ir ką pažiūrėti. Net betono luitai, kurie atskiria pėsčiųjų gatvę nuo važiuojamosios dalies, Tartu ne šiaip betono gabalai, jie įvairių formų: klumpės, paršeliai, statinaitės. Buvome vieninteliai lankytojai Universiteto Botanikos sode, todėl mus įleido ir ten, kur tebevyksta remontas ir šiaip įeiti dar negalima. Nepasakyčiau, kad labai jau ten įspūdinga, bet žiemos metu atsidurti tropikuose visai smagu.
Tokių centrų kaip AHHAA aplink mus yra ne vienas: Varšuva turi „Koperniką“, Amsterdamas – „Nemo“, Stokholmas – „Eureką“. Laimingi tų šalių vaikai, o mūsiškiams tenka laisvalaikį leisti akropoliuose…
2015 m. sausio 01-03 d.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas