Kipras: Vėl į Kiprą

Kiprą myliu. Tai pareiškiu beatodairiškai ir vienareikšmiai. Atrodo važiuoji atostogauti trečią kartą į tą pačią šalį. Bet žinau, ką ketvirtą kartą savaitę Kipre veikti. Yra nuomonė, kad pasaulis didelis, o gyvenimas trumpas. Todėl reikia vykti vis kitur. Aš už tai. Bet Kiprui padariau išimtį.
Kipre ir Graikijoje tas pats himnas, ta pati kalba. Kipriečiai sako, jog skiriasi kipriečių ir graikų kalbos. Kipriečiai nenori būti vadinami graikais. Apie turkų okupaciją geriau neklausti, labai jautri tema. Ankstesnėse kelionėse Kipre turėjau pažįstamų kipriečių, tai okupacijos istoriją angliškai man papasakojo. Požiūris į turkus toks kaip mano į sovietus.
Manoma, jog Kipras ta pati Graikija. Man tai „pati geriausia Graikija“ arba „britiška Graikija“. Man kas britiška paprastai yra su kokybės ženklu.
Atsimenu kaip Kipre Limasolio viešbutyje pirmos kelionės pirmą rytą pamačiau palmes ir jūrą pro langą. Atvažiavome į viešbutį naktį. Man atrodė stebuklas. Taip gražu buvo. Tas stebuklo įvaizdis mane veikia.
Dabar trečia kelionė. Buvau Kipre mūsų pavasarį ir rudenį. Dabar mūsų žiemą. Vis tiek labai gražu. Beje Kipre yra 2 metų laikai: 9 mėnesiai vasaros ir 3 mėnesiai pavasario. Dabar ten pavasaris.
Iššūkis. Nuomojuosi mašiną visai savaitei. Vairuosiu kaire puse. Pirmą rytą skambinau sūnui,ką daryti. Pirma kelionė, kur pasiklioviau GPS aparatu. Kai kur man jis net trukdydavo salose, kur apvažiuoji aplink, pasiklysti nėra kur, o GPS sako kokią nesąmonę. Pirmą dieną pavažiavau Larnakoje nuo viešbučio iki Kamares akveduko 5 km. Nepaklydau. Prieš eismą neišlindau. Išlipau. Yes, I did.
Kitas iššūkis, kai visoje kelionėje buvau vienintelis lietuvis. Net moters prie šono. Draugas pavedė, jo neišleido į kelionę. Kuprinėje graikų- lietuvių kalbų žodynėlis, netgi du. Viešbutyje vien lenkai, net darbuotoja lenkakalbė. Lenkiškai suprantu beveik viską, kalbėti sunkiau. Teko kalbėti angliškai arba rodyti padavėjui graikiškai parašytą patiekalą. Jis perskaito ir viskas aišku. Vienintelį kartą kitame salos gale išgirdau lietuviškai kalbant. Ten grupelė lietuvių nuomota mašina keliavo. Kalbėjomės kaip giminės. Išaiškino man kur verta eiti.
Maža abejonė dėl orų visai nepasitvirtino. Nebuvo nė lašo lietaus. Visada saulė. Naktį pilnatis. Vandens temperatūra 22, oro 22- 23 laipsniai. Kipre ne sezonas. Mažai organizuojama ekskursijų. Mažai turistų. Krizė dar nepasibaigus. Rusakalbių Larnakoje labai mažai. Tai džiugina.
Nuo ankstesnių kelionių prisiminiau kaip graikiškai pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, vyno paprašyti. Tai palengvina bendravimą.
Nesu gurmanas. Bet jūros gėrybės Kipre ypatingos. Valgiau skirtingose tavernose. Vienur parodžiau graikiškai parašyta „kalmarai“. Kitur pasakiau , jog noriu jūros gėrybių meze iš jų reklamos. Meze yra popuri, tik iš jūros. Jų porcijos paprastai vienam per didelės. Tad radęs „mažą meze“, užsukau. Po minutės jau sėdėjau veidu į jūrą Larnakos krantinės tavernoje. Dieviško skonio austrės, krevetės, aštuonkojai, kalmarai, ančiuviai su citrinų išspaustomis sultimis ir vietinis Keo alus. Po to rinkosi vietiniai, užsisakinėjo staliukus 4- 6- 8- 14 žmonių. Darbuotojai visus klientus klausinėja, kur jiems tinka. Dirba greitai, preciziškai, kultūringai. Nieko neįsiūlinėja. Manau, tai britų palikimas. Man britų koks nors įspaudas bet kur patinka. Tai patogu, pakelia savivertę.
Cyprus- Cyprum- Cuprum. Šalies pavadinimas kilo iš vario, kurio kasyklos garsino ir turtino Kiprą.
Kvepėjo Kipre beveik visur: jūra, oras, gėlės, spygliuočiai, jūros gėrybės, vynas… Larnakos krantinė 2 dalių. Viena žemesnė, betoninė. Ją bangos užpila, bet per tarpus išbėga vanduo. Kita aukštėliau, už stiklinės sienelės. Abi lygios, tinka pėstiems, dviračiams, riedučiams.
Larnaka. (nuotraukos)
Antikos laikais čia buvo Kitiono miestas- valstybė. Vienas seniausių Kipre. Kiprą buvo užėmę persai. Išlaisvino karvedys Kimonas iš Atėnų, pats žuvo. Jo biustas Larnakos krantinėje. Ten yra ir venecijietiškas liūtas. Venecijiečių laikais Kipras klestėjo. Dar vienas biustas Kitiono filosofui Zenonui. Jis turėjo savo filosofijos mokyklą.
Kitione atkasti 5 šventyklų pamatai. Virš jų tiltelis turistams. Dabar muziejus.
Švento Lozoriaus bažnyčia, architektūros šedevras. Pats šventasis yra Kristaus bendražygis. Larnakoje jis buvo vyskupu. Jo palaikai bažnyčioje po altoriumi. Bažnyčios kolonados labai gražiai atrodo, mėgau po jomis praeiti.
Kamares akvedukas Larnakoje yra XVIII amžiaus. Jis šalia Druskos ežero. Ten yra pėsčiųjų ir dviračių takai. Gatvėje auga citrusiniai. Buvo skanių išnokusių. Buvo ir kietų, dabar nevalgomų. Kipriečiai aiškino, jog yra trys derliai citrusinių. Akvedukas pagal paskirtį buvo naudojamas iki 1939 metų.
Kitame Druskos ežero gale yra Chala Sultan mečetė. Ketvirta pagal svarbą. Kai buvau Tunise, ketvirta pagal svarbą buvo Kairuano mečetė. Larnakoje žuvo pranašo giminaitė. Mečetės vaizdas atsispindi ežero vandenyje.
Druskos ežeras yra buvęs jūros įlanka, jūros uostas. Todėl liko sūrus. Labai seklus, uždumblėjęs. Plotas ir gylis priklauso nuo metų laiko- lietaus. Įdomiausia atrakcija turistams ežere yra flamingai. Aš irgi juos medžiojau teleobjektyvu.
Paskutinėmis dienomis ir pėsčias, ir automobiliu nardžiau Larnakos senamiesčio gatvelėmis, vienos krypties, labiau panašiomis į įvažiavimus į kiemą be GPS. Keistai atrodė papuoštos kalėdinės eglutės palmių fone. Vieną prie jų vaikus linksmina Kalėdų seneliai. Vakarais linksminasi prie eglučių visi. Net dėdės su kaklaraiščiais ir kostiumais iš ofisų.
Pietrytinis Kipro kampas yra Greko iškyšulys. Jame vėjo, jūros išėsdintos uolos, skylėtos, duobėtos. Yra ir didelių ertmių, angų. Čia visad vėjuota.
Aplankiau Stavrovuni vienuolyną. Jį įkūrė Konstantino motina Elena IV amžiuje. Į vyrų vienuolyną moterų neįleidžia. Man niekas nepavydėjo, kai aplankiau. Fotografuoti griežtai negalima. Ant kalno viršūnės 750 metrų aukštyje. Nusileidęs netikėjau, jog serpantinu užvažiavau ten. Į jį GPS veda klaidingai, teko paklaidžioti, klausti vietinių kelio. Vienuolynas nemokamas.
Chirokitija (nuotraukos)UNESCO saugoma neolito laikų gyvenvietė. Rekonstruojami apskriti maži namukai kalvos šlaite.
Governor’s beach (nuotraukos). Tai tokia graži pakrantė. Lyg gatvinis kaimas prie jūros. Nuvažiavau pafotografuoti ir jūros gėrybių. Čia valgiau tuos kalmarus. Po to fotografavau jų privačios pakrantės palmes, gėles.
Kolosi pilis (nuotraukos). Kai arabai užėmė Akros pilį dabartiniame Izraelyje, riteriai persikraustė į Kolosi pilį. Čia gyveno- dirbo Jeruzalės šv.Jono ordino komandoras. Todėl apylinkių saldus likerinis vynas vadinasi „Commandaria“. Tai karalių vynas arba vynų karalius. Iš natūralių likerinių vynų mano mėgstamiausias. Tik tėvynėje nesu matęs parduodamo.
Pilyje 3 aukštai po 2 dideles sales, ant stogo apžvalgos aikštelė. Už kelio citrusinių sodas. Vaisių prikritę ant žemės tiek, kad sunkvežimį prikrautum.
Nuo pilies važiavau ieškoti šv. Nikalojaus kačių vienuolyno (nuotraukos). Vietiniai sakė, jog kačių čia visur pilna, neverta to vienuolyno ieškoti. Pasirinkime tarp gyvūnų- kačių ar šunų, aš esu kačių mėgėjas. Tad su vietinių pagalba pirma radau kačių prieglaudą, vėliau vienuolyną. Istorija tokia. Karšta ir sausa čia buvo anksčiau (dabar irgi). Prisiveisė gyvačių, žmonės buvo palikę Akrotirio pusiasalį. Beje jis yra piečiausia vieta Kipre. Tas pats Konstantinas atsiuntė karo vadą, o šis atplukdė iš žemyno kačių. Katės išgaudė gyvates, žmonės sugrįžo. Beje Konstantino motina Elena atsivežė į salą relikviją, dalį kryžiaus, ant kurio buvo prikaltas Kristus.
Afroditės šaltinis. Aplankiau šį, tolimiausią nuo viešbučio tašką. Tai ertmė uolose. Vanduo bėga, teka, laša. Lyg tropikuose. Virš jos lianos, šaknys, šakos. Gamta tokia tanki, jog net tamsu. (nuotraukos)
Iš jo veda pažintinis takas. Eina raudona žeme, nedidelis pakilimas. Daug žolių, gėlių, krūmų, baltų akmenų. Viskas kvepia. Panašu į rojų. Kylant vaizdai kinta. Prabėga kalnų ožka su skambaliuku. Eina laukinis džipų kelias. Paėjus 2-3 km, pasimato už kalno buvusi pakrantė. Tai Akamo pusiasalis. Vakariausia vieta Kipre. Seni griuvėsiai ir Adonio ąžuolas. Takų čia daug. Kas turi laiko, gali visą dieną čia vaikščioti.
Nusileidęs žemyn, geriu kipro kavą ir fotografuoju uolas jūroje, kurias užstojo kavinė. Kava nuostabi. Namie turkiškos kavos, kuri gaminama kaip ir kipro, negeriu.
Lieka 200 km tamsoje, vairas dešinėje. Kipre saugiau vairuoti nei Lietuvoje. Pervažiuoju Pafosą, randu įvažiavimą į autostradą. Ilgame kelyje įsijaučiau, ėmiau lenkti lėčiau važiuojančius.
Svarbus posūkis į šiaurę. Užimtame Kipre anksčiau nebuvau buvęs. Spygliuotos tvoros perskiria Nikosiją. Turkų pasieniečiai uždeda ant lapuko raudoną antspaudą, įveda į kompiuterį. Išvykstant žalias antspaudas ir įvedimas į kompiuterį. Jie dirba varganuose vagonėliuose kaip mūsų sąjūdžio.
Anksčiau šiaurinis Kipras (nuotraukos) buvo labai atsilikęs. Dabar vejasi pietinį. Yra viešbučių, turizmas vystomas. Kraštas niekieno nepripažintas. Todėl lėktuvas su turistais atskrisdamas, nusileidžia Turkijoje, vėl pakyla, leidžiasi šiauriniame Kipre. Daug naujų gyvenamų namų, pilnai užbaigtų. Pasirodo pasiėmę paskolas ir pasistatę, bet sunku po to su bankais atsiskaityti.
Šiaurinę pakrantę nuo salos atskiria Pentadaktilos (Penkių pirštų) kalnagūbris. Pervažiuoji jį ir kelias leidžiasi į Kirėniją. Kelias nutiestas britų valdymo metu po 1878 metų . Viešbučiai atsirado Kirėnijoje tik 1922- 1932 metais. Čia atvykdavo iš karštos Nikosijos atvėsti gyventojai. Kirėnijos klimatas švelnus. Dabar visame Kipre buvo vienodas oras, temperatūra.
Svarbiausias objektas Kirėnijoje pilis, kuri atsirado VII amžiuje. Šalia venecijietiškas uostas. 1191 metais Ričardas Liūtaširdis susituokė Limasolio pilyje. Jis tapo Kipro valdovu. Greitai salą atidavė prancūzui Luzinjanui, kuris tapo naujos karalių dinastijos pradininku. Jam valdant klestėjo Kipras ir Kirėnija. Perstatyta pilis, sutvirtinta lankininkų, riterių antpuolių gynybai. Bažnyčia pilyje atsirado 1100 metais.
Vėliau saloje įtaką dalinosi venecijiečiai ir genujiečiai. Pastarieji valdė Kirėnijos miestą, bet pilies iki 1489 metų neužėmė. Tuomet vėl perstatė pilį atremti osmanų artilerijai. Sutvirtino esančius, pastatė naujų bokštų. Sutvirtino rūsius ir požemius. Aplink platus gynybinis griovys, pilnas vandens. Pilies gynėjai užpuolikus vyrus rišdavo prie rato ir kankindavo. Moteris belaisves į rūsį, laikydavo pusnuoges, sargybiniai gėrėdavosi.
Kirėnija antikos laikais buvo turtingas pirklių miestas. Statė iš Kipro kedrų laivus. Šis medis trumpaspyglis, nesugeria vandens ir dabar auga Trodo kalnuose. Rastas nuskendęs laivas plaukė iš Samo salos pro Rodą, Mažąją Aziją į Kirėniją. Kroviniai buvo amforose: javai, alyvuogių aliejus, vynas… Šį laivą mačiau Kirėnijos pilies muziejuje.
Miesto gatvės siauros. Aukštyn- žemyn. Vairuoja chaotiškiau nei pietiniame Kipre. Gatvėje spaudžia šviežias citrusinių sultis. Populiarus kebabas, alus „Efes“.
Bellapais vienuolynas. „Taikos vienuolynas“ išvertus iš prancūzų. Kirėnijos pakraštyje, tiksliau virš jos. Prancūziška gotika žavi, stebina. Kirėnija gyvenama nuo neolito epochos. Kirėnija minima 1100 metų prieš Kristų faraonų laikais. Bellapais pastatytas 1205 metais. Buvo benediktinų. Dėl baltų abitų vadintas „baltuoju“. Suklestėjo luzinjaniečių valdymo metu. Užėmė genujiečiai (pilies nepajėgė užimti). Prasidėjo turtėjimas ir degradacija, orgijos, daug moterų, atsirado daug vaikų. Kai užkariavo osmanai, uždarė. Žmonės apsigyveno aplink, sudarė didelę gyvenvietę.
Bellapais šedevras turi savo šarmo. Griuvėsiai nuostabūs, vaizdai į miestą irgi. Visur galima vaikščioti, fotografuoti. Labai romantiška vieta.
Virš Kirėnijos plazda Turkijos ir šio regiono vėliava. Jos pavaizduotos ir prie kelio į Nikosiją kalno šlaite.
Iš augalijos man krito į akis pipirai siaurais plunksniniais lapais, patrynus pipirų kvapas. Iš gyvūnijos gąsdina šunys. Dideli, bet neloja. Panašiai kaip Turkijoje. Nors kačių irgi yra.
Nikosijoje pirkau suvenyrus, aliejų, sūrį. Šalies sostinė ir didžiausias miestas su 320.000 gyventojų. Venecijiečiai pastatė pylimą ir miesto sieną 1520 metais ginti nuo osmanų. Yra 11 fortų, treji vartai. Pusė sienos šiaurinėje pusėje.
Tiek mano mylimo Kipro žiemą su posūkiu į šiaurę lietuviškos žiemos metu. Parašiau tik todėl, kad Aruna prašė. Mano ankstesnės 2 kelionės į Kiprą tilpo į vieną straipsnį: nuotraukos
Nuotraukų nepavyksta įkelti net 3,5- 3,9 MB. Nuotraukų yra: nuotraukos2